Lietuvė Kristina Lieponė į Švediją išvyko 2011 m., kai įstojo į tarptautines magistrantūros studijas. Nuo šios akimirkos ir prasidėjo jos ryžtingas karjeros kelias svetur, o dabar moteris gali išskirti ryškiausius šios šalies rinkos skirtumus bei patarti ten verslą besiruošiantiems plėtoti tautiečiams.

Po studijų – į darbą 

Švedijoje Kristina studijavo strategiją ir verslo vadybą tarptautinėse organizacijose, o Lietuvoje Šiaulių universitete įgijo ekonomikos bakalauro laipsnį. 

„Švedijoje ieškojau naujų galimybių ir tai buvo paskata, baigus mokslus, iš karto nevykti į Lietuvą, nes studijas laikiau investicija į save, kuri turėjo atsipirkti, dėl to nusprendžiau pasilikti ir išbandyti save profesinėje srityje“, – sako moteris. 

Anot jos, darbo neteko ieškoti, jis pats ją susirado. „Po studijų pasilikau dirbti tos programos, kurią studijavau, direktorės asistente dėl savo aktyvumo. Ten dirbau akademinius metus. Po jų manęs jau Stokholme laukė suomių įmonė, kurioje dirbau ir Lietuvoje, prieš išvykdama į Švediją“, – prisimena Kristina. Gavusi rekomendacijas iš Lietuvos ir ilgai nesvarsčiusi, sutiko priimti vadybininkės darbo pasiūlymą ir taip pailgino savo viešnagės Švedijoje laiką. 

Švedijos verslo etiketas ir skirtumai

Kristina džiaugiasi, kad Švedijoje yra nerašytų taisyklių, kurios sumažina stresą. „Kai pradėjau čia gyventi, atradau harmoningą gyvenimą. Čia nereikia skubėti, yra balansas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo“, – džiaugiasi pašnekovė. 

Žinoma, viskas priklauso nuo pramonės šakos, kurioje dirbi. K. Lieponė atkreipia dėmesį, kad darbe pats gali tvarkyti savo laiką. Darbo nebūtina pradėti aštuntą valandą ryto ir pabaigti penktą. Svarbu, kad sąžiningai būtų įdėtas indėlis už tą darbą, už kurį gaunamas atlygis.

„Galima lengviau jausti balansą tarp šeimos ir darbo. Jei, pavyzdžiui, esi susirinkime ir kas nors nutinka tavo šeimos nariui, gali be jokio sąžinės ir kaltės jausmo atsiprašyti visų ir išeiti, visi tai puikiai supras be jokių pasiteisinimų“, – sako Kristina.

Ji džiaugiasi, kad Švedijoje darbdaviai rūpinasi ir darbuotojų sveikata, net darbo metu paskatina išeiti pasivaikščioti, pasportuoti per ilgesnę pietų pertrauką, įmonės investuoja į sporto klubus, darbdaviams rūpi, kaip įkurta darbo vieta. 

K. Lieponė pasakoja, kad Švedijoje būna ir žodinės sutartys, kurios prilygsta juridinėms, rašytoms. „Jei klientui kažką pasakei, pažadėjai, jis tai laiko susitarimu. Bet koks skambutis ar elektroninis laiškas kliento priimamas rimtai.“

Anot jos, verslo sektoriuje bendravimas prasideda nuo neformalaus pokalbio. Čia laisvesni verslo aprangos kodai, nėra stiprios hierarchinės struktūros. Švedijoje nesikreipiama „jūs“. Net pirmą kartą sutikus žmogų, kreipiamasi „tu“, nesvarbu, koks to žmogaus amžius ar pareigos. 

Įmonė, kilusi iš poreikių 

Atvykusi į Stokholmą, Kristina įsitraukė į Lietuvių jaunimo bendruomenę. Bendravimas su lietuviais ir įmonių atstovais suteikė galimybę pažvelgti, ko ieško lietuvių įmonės. Kristina sako, kad verslo idėja gimė iš paklausos, nes per tiek metų jaunimo bendruomenėje ji stebėjo, kuo būtų galima padėti Lietuvos įmonėms Švedijoje. Taip atsirado „LieponEvent AB“. 

„Mano įmonė teikia verslo renginių organizavimo ir koordinavimo paslaugas, taip pat esu verslo plėtros atstovė, reprezentuoju įmones Švedijoje, padedu dėl kalbos ir darbo kultūros žinių, patirties. Teikiu darbo rinkos analizę, organizuoju verslo susitikimus, atstovauju lietuvių įmonėms susirinkimuose ir parodose, padedu rasti naujų klientų ar kitų plėtros galimybių“, – sako pašnekovė.

Šiuo metu K. Lieponė dirba tik su Lietuvos įmonėmis. Anot jos, Lietuvos įmonių, kurios domisi Švedijos rinka, yra labai daug. „Mano klientai šiuo metu yra smulkus ir vidutinis verslas. Ateities vizija – padėti ne tik Lietuvos, bet ir Švedijos įmonėms, kurios domisi Lietuvos rinka. Planuojame atidaryti padalinį ir Lietuvoje“, –ateities planais dalijasi verslininkė.

Kristina džiaugiasi, kad įmonių administravimo procesas Švedijoje nėra sudėtingas, reikia tik turėti akcinio kapitalo ir viską užregistruoti. Sunkesnis etapas, kad reikia žinoti vietinę darbo teisę, buhalterinius niuansus. Tačiau, anot jos, pats didžiausias sunkumas startuoliui – surasti klientų. Šiuo metu moteris aktyviai dirba ties įmonės plėtra ir komandos suformavimu.