Pastarieji pandemijos metai, hibridinis darbas ištrynė ribas tarp darbo, namų ir asmeninio gyvenimo. Nuolatinis neapibrėžtumas, pokyčiai, stresinės situacijos dėl globalių dalykų (pandemija, klimato kaita, karas) sukelia žmonėms daug nerimo. Žmogus negali ilgai būti neapibrėžtume ir įtampoje. Nerimo, sutrikimų, depresijos ar panikos atakų skaičius pasaulyje ir toliau auga, todėl organizacijų rūpestis darbuotojų emocine būkle tampa ne tik mada garsiai ir gražiai kalbėti, o realiais darbais ir metiniais strateginiais projektais. Apie tai pasakoja Vilniaus geštalto instituto psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė.

Kas yra psichologinė trauma?

Psichologinė trauma dažniausiai asocijuojasi su realiu arba menamu galimu pavojumi gyvybei. Tai tokia būsena, kai žmogui gali nebeužtekti vidinių resursų su ja susidoroti ir reikėtų pagalbos iš šalies. Tai gali būti kažkokia netikėta situacija, sukelianti šoką, kaip artimojo mirtis, liga, skyrybos ar kita. Tačiau tai vieną žmogų gali paveikti stipriau – susiformuos potrauminis sindromas, o kitam bus tik eilinė gyvenimo krizė ir jis su ja susidoros pats savo vidiniais resursais ar su pagalba iš išorės.

Bet kokiu atveju organizacijos pamažu tampa apie traumą informuotomis organizacijomis. Anksčiau tokiomis organizacijomis buvo laikomos mokyklos, darželiai, socialinės rūpybos centrai, gaisrinė, policija. Tai tokia organizacija, kuri žino kokią įtaką psichologinės traumos daro žmonių veiklai ir gyvenimui šiandien. Tačiau Rusijos karas Ukrainoje ir dveji metai pandemijos įnešė šią temą į visas organizacijas.

Ar mūsų darbuotojai jaučiasi saugūs darbe?

Pandemija, klimato kaita, karas, nuolatinis neapibrėžtumas, pokyčiai, stresinės situacijos daugeliui žmonių sukelia daug nerimo. Bet svarbu suprasti, jog žmogus negali ilgai būti neapibrėžtume ir įtampoje, reikia ieškoti kelių, kaip išeiti iš tokių būsenų ar situacijų. Nes mūsų organizmas veikia taip, jog po įtampos mums reikia poilsio ir stabilumo. Nuolatiniai pokyčiai sekina ir emocinę, ir fizinę būseną. Žinoma, mūsų prasta būsena veikia ir darbo rezultatus, pavyzdžiui, nemiga mažina darbingumą, o nerimas trukdo susikaupti.

Psichologinis saugumas tai bazinis žmogaus poreikis. Kai žmonėms nesaugu ir nestabilu, žmonės atsigręžia vienas į kitą, į santykius, vienas kito palaikymą. „Mums ne tik būdingos psichologinės reakcijos: bėgti, sustingti arba kovoti. Mums reikalingi ir kiti žmonės. Mes esame gimę su poreikiu būti santykyje. O taipogi tai vienas didžiausių resursų šiais neramiais laikais“, – pasakoja psichoterapeutė Brigita.

Tad dėl to kyla natūraliai klausimas: „Kaip jūsų organizacijoje jaučiasi žmonės? Ar jie jaučiasi saugiai? Ar jie saugiai ir drąsiai gali dalintis savo mintis, idėjomis, jausmais? Ar Jūs kuriate pasitikėjimu grįstą organizaciją? „Man atrodo, jau praėjo ta banga, kai organizacijos žmonėms reikėjo pramogų ir blizgučių. Dabar garsiau skamba prasmės klausimas, tikras santykis ir gebėjimas atvirai bendrauti tampa vertybe bet kurioje organizacijoje“, – pastebi pokyčius pašnekovė.

Kaip pradėti kurti saugumą organizacijoje?

„Vieno kelio ar recepto nėra nuo ko pradėti pokyčius organizacijoje, tai priklauso nuo organizacijos dydžio ir brandos“, – pasakoja psichoterapeutė. Nuo didelių dirbtinų drastiškų pokyčių nereikėtų pradėti: „Nelabai tikiu empatijos mokymais organizacijose, kai organizacija nėra tam subrendusi, kai ši tema įnešama dirbtinai, tai gal labiau mados reikalas. Vienos dienos mokymai apie empatiją, jos nesukuria. Jei tokių įgūdžių neturime, vienam gali reikėti gal penkių, o gal ir dešimt metų, kad tai pajausti, kas tai yra ir kodėl tai reikalinga? Aš tai sakau organizacijoms neskubėti ir pagalvoti, ar tikrai to reikia?“, – dalinasi patirtimi specialistė.

Bet vis dėl to lengviausia ir saugiausia pokyčius pradėti nuo įvairių paskaitų ir švietėjiškos veiklos, o vėliau turėtų sekti realūs darbai ir projektai. Šiais laikais organizacijų valdymas stipriai individualizuojamas, tad kokias iniciatyvas įgyvendinti geriausiai žino darbuotojai – pasikalbėkite su jais. Sukurkite apklausas, prašykite dalintis idėjomis. „O svarbiausia nepalikite to įgyvendinti tik personalo skyriui, tegul tai daro žmonės, kuriems tai rūpi. Jie turės papildomą prasmę darbe, o organizacija naudingus ir reikalingus projektus“, – pataria Brigita.

Tačiau jokia švietėjiška veikla, streso valdymo mokymai, mindfulness pratimų mokymai ir kiti projektai tikrai nepadės, jeigu organizacijoje yra per didelis darbų krūvis, prastas darbų organizavimas, tada pradedame ne nuo to galo – peržiūrėkite darbų organizavimo procesus, nes jau tikrai jokie kvėpavimo pratimai nebepadės.

Jums nieko gydyti nereikia

Apie traumą informuotos organizacijos darbuotojai neturi nieko gydyti, tai daro specialistai pagal poreikį. Ką mes turime žinoti, tai teisingai vesti pokalbį su žmogumi, kuris galimai patyrė traumą, užduoti jam teisingus klausimus, išmokti atpažinti depresijos, panikos atakų ar kitus svarbius požymius. Išmokti neteisti: „oi koks jis pikčiurna“, o klausti, bandyti suprasti: „Kas jam nutiko?“ Galbūt žmogus išgyvena skyrybas, nerimą ar įvairias kitas traumuojančias patirtis. Kartais pokalbis, leidimas atsitraukti nuo darbų, susirinkimo perkėlimas ar laisvadienis, tikrai gali atpalaiduoti šiek tiek žmogų, ypač, jog mes parodydami dėmesį atlikome svarbų darbą, pasakėme: „Kad mums tai rūpi, kad jis ne vienas, jis svarbus“. Tai lemia jo būklės gerėjimą.

Prisiminkite – mūsų darbas tikrai negydyti ir nepatarinėti, o tiesiog išklausyti, išmokti patylėti. Situaciją spręsti tik tiek, kiek tai susiję su žmogaus darbine veikla ir galimai jai kenkia. Esant sunkiems atvejams nukreipti pas specialistus.

Gerų organizacijų pavyzdžiai

Pradedančios įmonės pradeda nuo tiesioginių transliacijų video paskaitų su psichologais, tai saugiausias variantas. „Gera pradžia pusė darbo“ – Lietuvių liaudies patarlė. O pažengusios organizacijos kuria unikalius projektus. Įmonių grupė „Ignitis“ šiais metais pripažinti Personalo valdymo asociacijos „Personalo valdymo gerosios praktikos konkurso 2022“ nugalėtojais „Gerovės mentorių programoje“.

Įmonėje buvo atrinkti ir apmokyti apie 30 darbuotojų, kurie tapo pokalbių draugais savo kolegoms, tuo metu kai jiems norisi pasikalbėti apie emocijas, problemas arba pasidžiaugti sėkme ir pasidalinti planais. Tai mentoriai, kurie moka laiku ir vietoje užduoti teisingus ir naudingus klausimus, esant reikalui įvertinti depresijos ar kitas rizikas ir nukreipti pas specialistus. „Tai tikrai unikalus projektas, skatinantis domėtis įmonės darbuotojams vienas kitu, savo ir kito psichine sveikata“, – pasakoja Brigita Kaleckaitė.