Pandemijai aprimus, dažnam darbuotojui tenka rinktis – dirbti iš namų ar biure. O galbūt taikyti hibridinio darbo modelį. Vis dėlto pastarasis gali kelti daug psichologinių iššūkių. Kaip su jais susidoroti, pataria psichologė, verslo konsultantė Laura Rimkutė. 

Susikurkite ritualus

Prieš pradedant darbą namų aplinkoje, itin svarbu nusiųsti smegenims signalą, kad poilsis ar namų ruošos veiklos baigėsi. Tai padaryti, anot psichologės, padeda tam tikri ritualai.

„Nusiteikti darbui labai padeda sukuriami aiškūs ženklai. Galima sugalvoti tam tikrus atributus, kurie mums asocijuojasi su darbu. Tai gali būti darbo drabužiai, su kuriais paprastai dirbame, arba makiažas. Teko girdėti, kad žmogus net staltiesę darbinę turi, nes darbui naudoja virtuvinį stalą: darbo metu tiesia vieną, vakare – kitą. Man pačiai darbo atributas yra drabužiai ir papuošalai. Kai dirbu, užsimaunu žiedus. Mano smegenys taip supranta, kad laikas persijungti. Baigusi darbus, papuošalus nusiimu“, – sako L. Rimkutė.

Pasak specialistės, ne ką mažiau svarbus ir nusiteikimas. Ji rekomenduoja jau iš vakaro prieš miegą nuteikti save, kad rytoj lauks darbinga diena. Tiems, kurie turi galimybių, Laura siūlo pabendrauti su kolegomis. Toks pokalbis labai dažnai puikiai motyvuoja dirbti.

„Yra žmonių, kuriems nusiteikti dirbti padeda komanda, pokalbis su kolegomis. Ryte susiskambina, aptaria drauge prasidedančią dieną ir kimba į darbus. Nuolat palaiko ryšį ir dienos metu, susirašo, pasidalija įspūdžiais, kaip einasi“, – teigia psichologė.

L. Rimkutė rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į darbų planavimo svarbą. Pašnekovės teigimu, tvarkingas užduočių surašymas į kalendorių suteikia mažiau pagundų nukrypti nuo plano. 

„Motyvacijos šaltiniai išties gali būti labai įvairūs, todėl svarbu išbandyti skirtingus variantus ir rasti, kas labiausiai tinka jums“, – siūlo verslo konsultantė. 

Hibridinio darbo iššūkiai

Daugeliui susižavėjimą keliantis ir vis populiarėjantis hibridinio darbo modelis, pasak pašnekovės, nėra jau toks nekaltas, kaip iš šalies galėtų pasirodyti. 

„Hibridinis darbas kelia iššūkių išlaikyti bendradarbiavimą ir komandiškumą tarp darbuotojų. Sunkiau palaikyti gilų ryšį su žmonėmis, organizacijos kultūrą. Todėl nukenčia darbuotojų motyvacija, įsitraukimas, didėja tikimybė perdegti“, – problemas vardija L. Rimkutė.

Ji patikina, kad egzistuoja kategorija žmonių, kuriems toks darbo modelis tinka idealiai. Vis dėlto įmonių vadovams vertėtų atsižvelgti į kiekvieno darbuotojo poreikius, o ne aklai taikyti vienokį ar kitokį metodą. Pasak pašnekovės, kad hibridinis darbas vyktų sklandžiai, svarbu rasti ir bendrų sutarimų.

„Tikrai yra dalis žmonių, kurie mėgaujasi galimybe dirbti iš namų, reguliuoti savo darbą, kaip ir kada dirbti. Tačiau vis dažniau girdžiu rekomendaciją aiškiai apibrėžti taisykles, kaip dirbti laikantis hibridinio modelio. Kada susitinkame, kada dirbame iš namų. Kai paliekama per daug laisvės pačiam darbuotojui spręsti, tai gali sukelti daugiau chaoso, pritrūksta apibrėžtumo komandoje“, – teigia pašnekovė.

Pervargimas tapo kasdienybe

Paklausta, kokių tendencingų problemų pastebi pandemijos metu, L. Rimkutė pabrėžia, kad itin aiškiai jaučiamas nuolatinis darbuotojų pervargimas. Tai, anot jos, gali lemti negebėjimas nusibrėžti aiškių ribų tarp darbo ir poilsio. Sunkumų kelia ir prasidėjęs tamsusis metų sezonas.

„Daug žmonių šiuo metu yra labai pavargę nuo nemokėjimo nusistatyti ribų. Iš namų dirba daugiau, nei būdami biure, tad jaučiasi pervargę, neturintys jėgų ir nuotaikos, padaugėja konfliktų komandose. Be to, tamsusis metų laikas prie to taip pat prisideda. Žmonės paskendę sunkiose emocijose ir nelabai moka su jomis susidoroti, stengiasi kuo greičiau nuo tos būsenos pabėgti. Dažnu atveju tai daro labai nekonstruktyviai, bandydami pagerinti savijautą maistu, apsipirkinėjimu ar alkoholiu“, – atskleidžia specialistė. 

Psichologė L. Rimkutė pabrėžia, kad itin svarbu laiku pamatyti pirmuosius perdegimo požymius. Nors kalbėti apie tai pastaruoju metu tapo kone madinga, vis dėlto problema rimta. Darbuotojai, laviruojantys tarp pareigų ir laisvalaikio, turėtų atidžiai vertinti savo psichologinę būseną.

„Siūlyčiau pagalvoti apie savo prioritetus ir pradėti skirti laiko sau. Daugiau laiko leisti gamtoje, prisiminti hobius, daugiau bendrauti su jums svarbiais ir įdomiais žmonėmis. Taip pat svarbu susirasti malonią praktiką, kuri padėtų atsipalaiduoti. Dėkingumo dienoraštis, meditacija, knygos, audioknygos, tinklalaidės galėtų užpildyti sau skiriamą laiką“, – rekomenduoja ji.

Anot pašnekovės, labai dažnai dėl didžiulio darbo krūvio teisinamasi poreikiu išlaikyti šeimą ar padėti artimiesiems. Vis dėlto L. Rimkutė pabrėžia be galo svarbų faktą – kol nepasirūpinsite patys savimi, tol nebūsite pajėgūs pasirūpinti ir savo šeimos gerove.

„Svarbu suvokti tai, kad nesirūpindamas savimi, nebūsiu pajėgus ir gerai pasirūpinti kitais: savo šeima, bendradarbiais, klientais. Viskas prasideda nuo mūsų pačių ir turime prisiimti atsakomybę dėl savo psichinės sveikatos. Jei pačiam nebepavyksta susitvarkyti, reikia mokytis drąsiau paprašyti pagalbos. Džiaugiuosi, kad vis labiau tampa norma kalbėtis ir pripažinti, kad kai kur man viskas neišeina pačiam“, – malonia tendencija pokalbį baigia psichologė, verslo konsultantė L. Rimkutė.