Vienas svarbiausių žmogaus poreikių yra būti mylimam. Bet kokia gi gali būti meilė darbe? Kaip likti teisingai suprastam vadovui, kuris, norėdamas padėkoti kolegai už gerą darbą, paspaudė ranką ar paminėjo jį geru žodžiu. Kada tai leistina, o kada gali būti vadinama per drąsiu poelgiu? Kaip teisingai pasirinkti meilės kalbą darbe ir likti tinkamai suprastam, pasakoja “Prasmingi pokyčiai” įkūrėja, drąsos trenerė, koučingo specialistė, HR konsultantė, vedanti individualias konsultacijas bei mokymus organizacijoms, Jūratė Jurginytė.

Šiuo metu pinigai nebėra pagrindinis motyvacijos šaltinis. Žmogus, atėjęs į darbo pokalbį ir žinantis savo vidinę vertę bei patirtis, drąsiai klausia organizacijos vadovo: O ką jūsų įmonė gali man pasiūlyti? Kaip motyvuojate darbuotojus? Kaip sprendžiate konfliktus? Kaip užtikrinate, kad būtų kuriamas sveikas vidinis mikroklimatas? ir kt.

Žinoma, taip elgiasi tik savimi pasitikintis, geras specialistas. Bet, sutikite su manimi, juk ne visi tokie. Juk ne visi mokyklos suole rinko dešimtukus ir mokėsi tarptautiniuose universitetuose. O dar yra ir tokių, kurie tam tikrą laiką dėl kokių nors priežasčių buvo iškritę iš darbo rinkos. Ši kategorija žmonių tikrai neužduos tokių klausimų, su kiekvienu atsakymu bandys įtikti darbdaviui, o viduje melsis, kad tik gautų darbą, nors jis ir neatitinka jų vidinių vertybių. Tačiau Jūratė norėtų padrąsinti ir šiuos žmones neparduoti savo vertybių: „Manau, svarbiausia ne tik svajoti gauti norimą darbą, bet ir padirbėti, pasiruošiant jam, o ypač darbo pokalbiui. Pavyzdžiui, pasikonsultuoti su karjeros konsultante ir aiškiai žinoti, ką galiu duoti naujam darbdaviui. Taip pat žinoti, kas man svarbu ir kodėl. Šie atsakymai ir bus drąsa iškomunikuoti tai ir išklausyti, ką atsakys įmonės atranką vykdantys atstovai.“

Tikrai dar yra nemažai organizacijų, nesirūpinančių daugiau nei finansine motyvacija. Tačiau nepamirškime, kad ir vieno žmogaus indėlis yra reikšmingas. Ir kodėl gi nepradėjus gražių pokyčių nuo pažinties su komunikacijos būdais, pavyzdžiui, penkiomis meilės kalbomis darbe.

5 meilės kalbos darbe – tai komunikacijos būdai

Jurginytė, dirbdama su skirtingomis organizacijomis bei mokydama vadovus, dažniausiai girdėdavo klausimus: Kaip pagerinti atmosferą ir darbuotojų tarpusavio santykius? Tai tapo ypač aktualu žmonėms pradėjus dirbti nuotoliu arba hibridiškai. Šios patirtys ir tarptautinio verslo pavyzdžiai skatino gilintis į šią temą, ieškoti naujų aktualių motyvavimo būdų.

Meilė darbe apibrėžia darbuotojų ir vadovų tarpusavio santykius, komunikacijos būdus. Tai be galo aktuali tema, kuri pabrėžia, kad žmonės yra individai, todėl tai, kas tinka bendraujant su vienu žmogumi, visiškai netinka kitam. Negali įmonės lyderis, vadovas, taikyti visiems vienodų motyvavimo priemonių, nes tai gali tapti ne motyvacija, o demotyvacija. Apie netinkamą komunikacijos būdą pasakoja koučingo specialistė: „Įsivaizduokite, kad visus komandos ar organizacijos žmones nusprendžiame kviesti ant scenos ir jiems įteikti po diplomą už puikius rezultatus prieš didelę auditoriją, aidint fanfaroms ir plieskiant fejerverkams. Taip, be jokių abejonių, iškyla pavojus dalį žmonių demotyvuoti. Viešumas ir diplomų teikimas tinka ne kiekvienam, nes ne visiems šis išgyvenimas sukelia įvertinimo ir pripažinimo jausmą. Tai patinka maždaug tik trečdaliui asmenybių, visoms kitoms labiau kelia stresą laukiant, kol tai pagaliau įvyks, ir norą kuo greičiau nulipti nuo scenos.“

Žmogus gali kalbėti viena meilės kalba arba gali turėti dvi pagrindines meilės kalbas. Tam, kad vadovas suprastų, kokia kalba bendrauti su kolega, anot Jūratės, užtektų užduoti porą klausimų: Kuris iš šių penkių būdų parodo, kad jūs esate svarbus, kad jus vertina? arba Kada jaučiatės įvertintas, svarbus? Paminėkite penkis variantus.

Gary’is Chapmanas ir Paulas White’as knygoje „Penkios meilės kalbos darbe“, išskiria penkias darbuotojų meilės kalbas, kuriomis tinkamu metu pasiųsta žinutė pasiektų savo tikslą – leistų žmonėms pasijusti nuoširdžiai vertinamiems. Kaip teigiama knygoje, šitie penki dalykai visur veikia vienodai.

Padrąsinimo (palaikymo) žodžiai

Pasirodo, kad 45 proc. darbuotojų ši kalba yra pagrindinė. Todėl, žinodami, kad jūsų darbuotojas vertinimą priima šia kalba, nesidrovėkite palaikymo išreikšti nuoširdžia, konkrečia padėka, pagyrimu už darbuotojo būdo ar asmenybės bruožus, padėkoti už konkretų pasiekimą ar nuopelną. Tai gali daryti ne tik vadovas, bet ir kolegos – taip bus kuriama padrąsinimo kultūra įmonės viduje.

Ši kalba paprastai įgyvendinama tiek gyvai, tiek dirbant nuotoliniu būdu, tačiau svarbu žinoti, kad 40–50 proc. darbuotojų nenori būti pripažinti viešai, didelės grupės akivaizdoje, tai net gali demotyvuoti. Dėl to tai galima padaryti ir tiesiog akis į akį, raštu ir pan.

Laikas kartu

Tai antroji pagal svarbumą darbuotojams meilės kalba darbe, nes darbuotojai pasijunta vertinami. Žinodami, kad jūsų darbuotojui svarbi būtent ši kalba, atraskite laiko kokybiškiems susitikimams akis į akį, pokalbiams, kurių metu aktyviai klausytumėte, išgirstumėte, o ne dalytumėte patarimus. Svarbu klausyti girdint, o ne iškart siūlant sprendimą. Būdai, kaip tai galite įgyvendinti: atlikti bendrą užduotį kartu, pokalbis nedidelėje grupėje, bendrų patirčių kūrimas dalyvaujant konferencijose, renginiuose, baidarių išvykose, pietaujant kartu ir pan.

Paslaugumas

Trečioji meilės kalba darbe. Jei kolega vertinimą priima būtent šia kalba, nuoširdžiai pasiteiraukite ar užduokite klausimus: Kuo galėčiau tau padėti? Kokiu būdu tau galėčiau padėti? Kaip norėtum, kad tai padaryčiau? Taip parodysite, kad jį vertinate ir gerbiate. Ši kalba nėra itin populiari, tad pasiūlymas turi būti konkretus ir geriausia skirti tam laiko, kai baigsite savo užduotis.

Dovanos (staigmenos)

Jei darbuotojas vertinimą priima būtent šia kalba, įteikite kvietimą į mėgstamos komandos varžybas ar simbolinę dovaną. Taip leiskite pasijusti vertinamam darbe. Tačiau tai nebūtinai turi būti fizinė dovana, o tiesiog palikta žinutė „Sveikas, sugrįžęs“ ant darbuotojo stalo po atostogų ar suteiktas laisvadienis po sėkmingai įgyvendinto projekto.

Kūno kalba

Jei jūsų kolektyve yra darbuotojų, kurie vertinimą priima būtent šia kalba, nesidrovėkite ir padėką už gerai atliktą užduotį išreikškite paspausdami ranką, patapšnodami per petį ar apkabindami, kai nutinka nelaimė. Žmonėms tai suteikia svarbos jausmą, bet, pagal tyrimus, šie dalykai svarbūs tik 5 proc. darbuotojų.

Tiesa, šios kalbos taikymas priklauso ir nuo įmonės kultūros. Be to, pandeminiu laikotarpiu ji laikinai praradusi aktualumą dėl saugumo.

„Tikrai nereikia iškart pulti taikyti šių kalbų savo organizacijoje. Prieš tai darant verta surengti susitikimą nuotoliniu būdu ir apsitarti su darbuotojais, kad šie dalykai būtų efektyviausi jūsų įmonėje“, – pataria pašnekovė

Nefinansinių motyvavimo priemonių poveikis yra ribotas

Nemaža dalis šiuolaikinių organizacijų investuoja į „naujausias“ nefinansines motyvavimo priemones, tokias kaip: išmanusis kavos aparatas, sveikatos draudimas ar sporto klubas. Tačiau tyrimai atskleidžia, kad šių priemonių poveikis yra ribotas, siekiant išlaikyti aukštą darbuotojų įsitraukimo į darbą lygį bei motyvaciją. Taigi, kas iš tikrųjų darbuotojus motyvuoja labiau nei visos pirmiau išvardytos nefinansinės motyvacinės priemonės? Pasirodo, jausmas, kad esi vertinamas darbe.

Svarbus indikatorius, leidžiantis pastebėti, kad žmogus nebesijaučia vertinamas darbe: neigiamas darbo vertinimas, bambėjimas, liežuvavimas, vėlavimas į darbą, dažnesni susirgimai ir kt.

„Norint tobulėti kaip darbuotojui ar vadovui ir paversti žmonių talentus produktyviomis, galingomis jų stiprybėmis, reikalinga labai svarbi dedamoji – individualizmas. Tiek reiškiant pripažinimą, tiek vertinimą“, – pasakoja J. Jurginytė. Tai, kas aktualu vienam žmogui, kitam šiuo momentu visiškai nesvarbu. Vienam galbūt gimė vaikas ir jis svajoja apie laisvadienį. Tai jam būtų nuostabiausia motyvavimo priemonė, o kitas norėtų vykti į tarptautinę konferenciją.

Atliktų tyrimų rezultatai atskleidžia, kad kompanijos, skiriančios dėmesį darbuotojų susidomėjimui išlaikyti, yra bent 22 proc. pelningesnės ir 18 proc. produktyvesnės. Tokios kompanijos sulaukia 12 proc. aukštesnių klientų vertinimo, tokiose kompanijose darbuotojai vidutiniškai 27 proc. mažiau praleidžia darbo dienų. Taigi teigiamas didesnio darbuotojų susidomėjimo poveikis organizacijos veiklos finansiniams rezultatams yra neginčijamas.

„Norėčiau palinkėti dažnesnių nuoširdžių pokalbių su darbuotojais, praktikuoti jų meilės kalbas bei kurti atvirumo kultūrą organizacijoje“, – Jūratės palinkėjimas skaitytojui.