Po šių metų pavasarį Seimo priimtų teisės aktų pakeitimų, griežtinančių atsakomybę už tarptautinių sankcijų pažeidimus, Lietuvos verslo bendruomenėje kilo nemažai nerimo. Ką reiškia šie pokyčiai praktikoje? Atsakomybė dabar gali būti taikoma net ir už netyčinius, neatsargumo pagrindu padarytus veiksmus. O tai reiškia – realias baudas, reputacijos žalą, o kai kuriais atvejais – ir baudžiamąją atsakomybę.

Atsakomybė – ir už neatsargumą

Įstatymo pakeitimai numato, kad tarptautinių sankcijų pažeidimas yra ne tik sąmoningas, bet ir dėl aplaidumo padarytas veiksmas. Anot advokatų kontoros „Glimstedt” teisininkės Kseniyos Veličkienės, naujoji reguliavimo logika griežta: jei pažeidėte sankcijas – tai jau pažeidimas, net jei neturėjote tokio ketinimo.

Sankcijų pažeidimu gali būti pripažinti veiksmai, tokie kaip: lėšų ar prekių perdavimas subjektui, kuriam taikomos sankcijos, net ir netiesiogiai; nesugebėjimas įšaldyti tokių subjektų turto; prekyba ar paslaugų teikimas, kai tai riboja sankcijos; melagingos informacijos pateikimas apie galutinį naudos gavėją ar pinigų kilmę; reikalavimų nepaisymas dėl informacijos pateikimo atsakingoms institucijoms.

Keitimai buvo įtvirtinti ne tik Tarptautinių sankcijų įstatyme, bet ir Baudžiamajame kodekse. Pagal naująsias nuostatas, juridinis asmuo ar jo vadovas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn net ir tuo atveju, jei sankcijų pažeidimas buvo padarytas ne tyčia, o neatsargiai. Už tokį nusižengimą gali grėsti bauda, laisvės apribojimas, areštas ar net laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Jeigu pažeidimas nesukelia didelės žalos – taikoma administracinė atsakomybė. Vis dėlto net ir šios baudos nėra simbolinės: fiziniams asmenims – nuo 200 iki 6000 eurų, o juridinių asmenų vadovams – iki 6000 eurų. Pakartotini pažeidimai užtraukia dar griežtesnes sankcijas.

„Svarbiausia – atsakomybė gresia ne tik bankams, finansų įstaigoms ar specialiai reguliuojamiems subjektams. Ji taikoma visiems verslams, užsiimantiems tarptautine veikla: prekyba, logistika, paslaugomis. Kitaip tariant, net ir vidutinė įmonė, eksportuojanti prekes ar paslaugas į užsienį, jau turi būti pasirengusi vykdyti sankcijų kontrolę”, – teigia teisininkė.

Kaip verslui apsisaugoti?

Svarbiausias klausimas, kylantis verslams – ką daryti, kad netyčia nepakliūtum į rizikingą situaciją? K. Veličkienės teigimu, verslas privalo nuolat stebėti tiek tarptautinius, tiek ES ir nacionalinius sankcionuotų subjektų sąrašus, žinoti, kas į juos įtraukta, ir tikrinti visus savo verslo partnerius. Taip pat svarbu įvertinti partnerių rezidavimo vietą, reputaciją, ryšius su trečiosiomis šalimis. Net jei jūsų klientas – ES šalyje, jo tiekimo grandinė gali apimti sankcionuotas teritorijas.

„Labai svarbu įdiegti sankcijų laikymosi politiką. Įmonės turėtų turėti vidinę tvarką, kaip laikomasi sankcijų – tai ne tik rekomendacija, bet būtinybė. Dokumentuotos, veikiančios procedūros gali tapti svarbiu įrodymu, jei kiltų klausimų dėl veiksmų teisėtumo. Tačiau vien politikos nepakanka – būtina užtikrinti jų įgyvendinimą: nuo sutarčių su partneriais iki tikrinimo mechanizmų, tiekimo grandinės priežiūros ir darbuotojų mokymų. Taip pat nepamirškite atlikti verslo partnerių patikrą. Prieš pradedant bendradarbiauti būtina patikrinti kas yra tikrasis naudos gavėjas, kas valdo ir kontroliuoja įmonę, kokia jos reputacija, veiklos kryptys, kontaktai ir susiję asmenys”, – pataria pašnekovė.

Kontroliuoti ne tik ką, bet ir kur

Vienas svarbiausių reikalavimų – stebėti ne tik tiesioginius klientus, bet ir kur galiausiai keliauja Jūsų prekės ar paslaugos. Pagal ES reglamentus, daugeliui prekių ir paslaugų – ypač jei jos gali būti naudojamos pramonės stiprinimui – taikomi griežti apribojimai, jei jos pasiekia Rusiją.

Tai reiškia, kad verslas turi užtikrinti, jog prekės nepateks į sankcionuotas teritorijas, o pirkėjai įsipareigos toliau neperparduoti jų draudžiamoms šalims bei tiekimo grandinėje įdiegti realūs stebėsenos mechanizmai.

Skirti laiko ir resursų sankcijų kontrolei – nėra pasirinkimas, tai būtinybė. Tačiau tai ir investicija. Įmonės, kurios jau dabar sukuria veikiančią, aiškią ir dokumentuotą sankcijų laikymosi sistemą, apsisaugo ne tik nuo šimtatūkstantinių ar net milijoninių nuostolių, bet ir nuo reputacijos krizės.

O svarbiausia – nuo asmeninės atsakomybės. Nes kartais viena nepatikrinta sutartis gali kainuoti viską, primena K. Veličkienė.