Kartais mūsų norai prieštarauja sveikam protui. Tačiau ką daryti, jeigu aš noriu? Nepabandęs nežinosi, jau geriau gailėtis, kad bandei ko nors imtis, nei gailėtis, jog nedarei nieko. O dar ta nežinomybė, kas būtų, jeigu būtų… O dabar viskas aišku – noriu auklės iš Taivano! Ir pabandysiu ją susiveikti.Problema ta, kad net Lietuvoje nesu ieškojusi auklės ir neturiu nė men­kiausio supratimo, nuo ko pradėti. Jokio aiškaus plano, neaiškaus – taip pat… Nors sakoma, kad gyvename giminių krašte, šį kartą iš to jokios naudos nebus: tuoj pradės kalbėti, kad protelis pasimaišė, siūlyti nuo darbų pailsėti ar priekaištauti, kad gyvenimo tvarkytis nemoku. O paskui dar valandą pasakos apie savo problemas, tfu… Taigi įsipatoginu ant sofutės ir pasitelkusi paieškos sistemas jau naršau ir pai­niojuosi informacijos sraute. Tegyvuoja techno sapiens!Po gero pusvalandžio jau maigau telefono mygtukus ir skambinu auklių įdarbinimo agentūroms. Na, negi viskas bus taip paprasta, ką? Vienos įmonės administratorė labai nustemba išgirdusi mano prašymą ir, matyt, netyčia, išsprūsta sakinys: „O kam tau?“ Pliūpteli emocijos ir paaiškinu, kad gerbiamai poniai neturėtų būti skirtumo, tai yra mano apsisprendimas ir aš noriu turėti taivanietę auklę. Ir man nesvarbu, ar ji kalbės bendrine kalba (mandarinų, dar kitaip – tiesiog kinų), ar su taivanietišku akcentu, tačiau tai būtų puiki investicija ne tik mokamo atlyginimo, kultūros pažinimo, bet galbūt ir kalbos mokymosi atžvilgiu. Man paaiškinama, kad šiuo atveju agentūra negali niekuo padėti. Skambinu toliau, o čia jau aš nustebinama. Pirmiausia manęs pasiteirauja, kam tos auklės iš tiesų reikės – man ar vaikui ir apskritai kokie tikrieji mano tikslai. Padedu ragelį ir tikiuosi, kad mano numerio neperduos policijai. Juk aš nieko bloga nedarau, tiesiog siekiu savo tikslo. Ar tikslų siekimas šiais laikais vertinamas kaip nusikalstama veika? Galų gale visiškai susinervinu, pasirodo, ne viskas paprasta. Tikriausiai ir mobiliojo ryšio sąskaita bus neprasta… Brūkšteliu dar kelioms auklių įdarbinimo agentūroms elektroninius laiškus ir naiviai tikiuosi gauti konkretesnės informacijos. Tokiais atvejais imu manyti, kad „blondinė“ yra būsena arba mūsų visuomenės reiškinys, neturintis nieko bendra su plaukų spalva. Beje, aš brunetė.Išgėrusi valerijono, nusispjovusi į telefono sąskaitą ir sukaupusi drąsos likučius skambinu į Migracijos departamentą. Vaidas Kulikauskas, Teisės, tarptautinių ryšių ir personalo skyriaus vedėjas, maloniai sutinka pasidalyti turimomis žiniomis. Visų pirma paaiškina, kad darbdavys turi gauti leidimą dirbti užsieniečiui iš Darbo biržos. Pats užsienietis turi kreiptis į diplomatines tarnybas, kad gautų ilgalaikę vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o visa tai užtruktų iki pusmečio. Išsiaiškinus situaciją, kad esu fizinis asmuo, kuris nori nusisamdyti taivanietę, pokalbis pakrypsta kiek kita linkme. Pasirodo, tokiu atveju užsienietis turi turėti leidimą gyventi mūsų šalyje ir, jeigu norėtų išsiimti vers­lo liudijimą, tektų dar luktelėti apie du mėnesius. Užgimusią viltį pašnekovas iškart nuveja šalin teigdamas, kad greičiausiai mano įsivaizduojama auklė taivanietė negautų reikiamų dokumentų. Esant dabartinei ekonomikos situacijai būtų sunku įrodyti jos reikalingumą ir pranašumą prieš Europos Sąjungos, Lietuvos – taip pat, piliečius, kuriems teikiamas prioritetas gauti darbą. Kažkur pasąmonėje švysteli mintis, kad lietuvių verslininkai, gąsdinantys visus pažadais importuoti kinus, baltarusius ar panašiai, taip lengvai to negalės padaryti. Grįžkime prie taivanietės. Griebiuosi šiaudo – paklausiu, o kaip viskas vyktų, jeigu gaučiau kvietimą savo auklei. Deja, deja, ji pretenduotų į vizą laikinai gyventi, bet ne dirbti… Vis dėlto man pasiūloma pasikonsultuoti su Darbo biržos specialistais, galbūt jie padėtų išspręsti problemą. Elektroniniame pašte šviečia nauja žinutė iš vienos auklių paieškos agentūros. Ieva Augustinienė iš UAB „Mama ir auklė“ man atrašė: „Pas mus dirbo japonė, ukrainietė, baltarusė, nemažai Rusijos piliečių. Auklių importu neužsiimame, kadangi aukles šeimoms siūlome tik po to, kai jos pereina griežtas atrankas. Iš visų atranką įveikia tik apie 10–20 proc. besikreipiančių asmenų, tad atsisiųsti dešimt žmonių, iš kurių galbūt tik vienas ar du bus tinkami, kaip įsivaizduojate, būtų neracionalu. Jūs ne pirma, kuri domisi užsieniečiais, tačiau tokių yra mažuma. Dauguma šeimų nori tobulai lietuviškai šnekančių auklių ir yra netgi linkusios mokėti didesnį atlyginimą lietuvei nei prastai lietuviškai kalbančiai auklei, tarkime, Lietuvos pilietybę turinčiai rusei.“Taigi man lieka pasikartoti, kad mūsų norai kartais prieštarauja sveikam protui. Ir ne visiems jiems lemta virsti realybe. Ką aš sužinojau?ProcesasDarbdavys, norintis įdarbinti užsienietį, turi kreiptis į teritorinę darbo biržą (pagal įmonės registracijos buveinę ar faktinę darbo vietą) ir įregistruoti laisvą darbo vietą. Darbdavio prašymas išduoti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiui nenagrinėjamas, jeigu jis prieš mėnesį iki prašymo pateikimo teritorinei darbo biržai neįregistravo laisvos darbo vietos. Sužinojus apie priimtą sprendimą dėl leidimo dirbti išdavimo arba pratęsimo turi būti sumokama valstybės rinkliava: už leidimo dirbti išdavimą 1 metams – 420 litų, už leidimo dirbti išdavimą iki 2 metų – 520 litų. Darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo leidimo dirbti užsieniečiui gavimo dienos privalo teritorinei darbo biržai pateikti tvirtinti su užsieniečiu sudarytą darbo sutartį (po 2 egzempliorius lietuvių ir užsieniečiui suprantama kalba). Teritorinė darbo birža ją registruoja Lietuvos darbo biržos direktoriaus nustatytos formos žurnale ir deda antspaudą „Gauta“. Per nurodytą terminą nepateikus darbo sutarties Lietuvos darbo birža panaikina užsieniečiui išduotą leidimą dirbti. (www.ldb.lt informacija)SąlygosLeidimą dirbti užsienietis privalo gauti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką. Leidimas dirbti gali būti išduodamas, jeigu Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Leidimą išduoda ir panaikina Lietuvos darbo birža. Užsienietis gali įsidarbinti pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas laikinai dirbti. Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti. Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo. (www.ldb.lt informacija)PATIKO STRAIPSNIS? Balsuok čia