Nustokite siurbti visą kūrybiškumą iš patalpos. Kai norite idėjų ir grįžtamojo ryšio, neuždavinėkite visa griaunančių klausimų, kurie ne tik žlugdo atmosferą, bet ir skatina aplinkinius atsitverti tylos siena. Įsivaizduokite. Kalbate telefonu su savo mama. Ji nori paplepėti su savo anūke, jūsų ketverių metų dukra. Jūs perduodate telefoną. Vaikas plačiai nusišypso ir sako: „Alio.“ Mergaitė mąsto: ,,Kas nori kalbėti su manimi? Tai puiku, telefonas yra tikrai šaunus daiktas.“ Tačiau pirmas džiugus „Alio“ netrukus virsta „Ne“, „Taip“, „Mmm…“, „Na“. Šypsena dingsta nuo veido ir netrukus ji perduoda telefoną jums. Jūsų mama sako, kad vaikas šiandien yra itin nekalbus. Jūs pagalvojate: ,,Žinoma, nekalbus, nes uždavėte virtinę „Taip ar ne“ klausimų. Ko tikėjotės?“ Panaši situacija gali nutikti, kai bendraujate su darbuotojais, klientais, prekybininkais… su bet kuo.Anot Philo McKinney, į pensiją išėjusio „Hewlett Packard“ technologijų specialisto ir knygos ,,Anapus akivaizdaus: klausimai žudikai, kurie uždega žaidimo permainų inovacijų kibirkštį“ autoriaus, klausimai yra skirstomi į gerus ir blogus, kitaip sakant, į tinkamus ir netinkamus. Geri klausimai skatina žmones mąstyti dar prieš pateikiant atsakymą, kartais atskleidžiantys klausimus, kurių anksčiau jie išvengdavo. O blogi klausimai priverčia žmones užsisklęsti. Jo manymu, dažniausiai paplitę atsakymai į netinkamus klausimys yra „Taip“ ir „Ne“. Ką iš tikrųjų reiškia blogi klausimai ir kaip juos atpažinti?Vieni svarbiausių klausimų, kurių derėtų vengti, – realiai nereikalaujantys jokio atsakymo. Tai klausimo forma pateikiami teiginiai, atsakymas į kuriuos tėra vienintelis – pritarimas. Šeimos nariai, vadovai ar autoritetingi asmenys, kuriems oficialiai turėtų rūpėti kito žmogaus nuomonė, dažnai nori būti tik išklausyti, kad aplinkiniai be diskusijų vykdytų jų nurodymus. Būtent ši asmenų kategorija dažniausiai vartoja netinkamus klausimus. Jų klausimų formuluotė rodo, kad jie nėra pasirengę svarstyti alternatyvaus požiūrio į tam tikrą reiškinį.Tarkime, jūs užduodate darbuotojams tokius klausimus:„Ar Jūs nemanote, kad mūsų nauja reklamos kampanija yra tiesiog fantastiška?“„Žinoma, Jums nebus problema pateikti man tai iki penktadienio?“„Projektas negali reikalauti mūsų radikalaus proceso rekonstravimo, tiesa?“Kaip darbuotojas gali į juos atsakyti? Kiekvienu pateiktu atveju jūsų požiūris yra akivaizdus. Jeigu darbuotojas paprieštaraus, jis ne tik išsakys savo nuomonę. Tai reikš, kad esate neteisus. Lieka tik palinkėti jums sėkmės, sulaukiant nuoširdaus atsakymo. Esminis aspektas, į kurį privaloma atsižvelgti ir siekti užduodant klausimą: gauti informacijos, idėjų ar indėlį. Savo knygoje P.McKinney aprašo klausimus žudikus, kurie meta iššūkį kitiems žmonėms, siekiant rasti naujų idėjų galimybių. Bet koks klausimas, kuris riboja žmones pateikti sąžiningą atsakymą, sumažina informacijos, kurios norite, kokybę ir verčia kitus jaustis taip, lyg jų pasiūlymai ir požiūris iš anksto atmetami.Ar tai yra būtent tai, ką tikitės pasiekti? Gerai pagalvokite ir susimąstykite apie klausimus, kuriuos užduodate. Nors galite manyti, kad užduoti klausimą-teiginį vietoj paprasto pareiškimo-teiginio reiškia apimti daugiau, didesnė tikimybė, kad ne. Niekada neužduokite klausimo, jeigu nenorite sulaukti atsakymo, ypač jeigu atsakymas yra tai, ko nenorite girdėti.Informacija prengta remiantis www.inc.com šaltiniuPATIKO STRAIPSNIS? Balsuok čia