Kokios yra ateities darbo rinkos perspektyvos?
2020.11.01
Temos: Darbuotojai, Marketingas.
Pasaulį užklupusi pandemija atvėrė naujų darbo rinkos galimybių ir sukėlė daug klausimų apie nusistovėjusią įprastą darbo tvarką. Seniau tik už kontaktinius susitikimus pasisakęs verslas pagaliau suprato, kad darbas nuotoliniu būdu yra įmanomas. Darbo iš namų skeptikai ėmė pasitikėti savo darbuotojais, suteikdami daugiau laisvės, o kai kurie nutarė išnaudoti ir lanksčių biurų pranašumus. Regis, vos keli mėnesiai apvertė viską aukštyn kojomis ir išjudino tai, kas buvo užsistovėję dešimtmečiais.
Pasaulio ekonomikos forumas pateikė ataskaitą apie ateities darbus ir jų specifiką. Čia aiškiai matoma, kokie pokyčiai jau prasidėjo ir kas mūsų laukia netolimoje ateityje.
Karaliauja technologijos
Matoma, kad ilgalaikėje perspektyvoje technologijų diegimo tempas išliks nepakitęs, o kai kuriose srityse akivaizdu, kad dar sustiprės. Debesų kompiuterijos, didžiųjų duomenų ir elektroninės prekybos taikymas išlieka svarbiais verslo lyderių prioritetais. Tačiau pastebima ir tendencija, kad greta jų taip pat labai išaugo susidomėjimas šifravimu, nehumanoidiniais robotais ir dirbtiniu intelektu.
Žmonių ir mašinų jėgos susilygins
Automatizavimo procesai vis labiau įsigali įvairiose verslo srityse. Įvertinus COVID-19 sukeltą nuosmukį bei darbuotojų izoliavimą, technologijų pritaikomumas įmonėse transformuos procesus iki 2025 metų. Tyrimas atskleidė, kad 43 proc. dėl technologijų integracijos ketina mažinti savo darbuotojų skaičių. 41 proc. apklaustųjų teigė planuojantys išplėsti rangovų paieškas specializuotoms užduotims atlikti, o 34 proc. planuoja padidinti darbo jėgos poreikį. Penkerių metų perspektyvoje žmonių ir mašinų atliekamų užduočių laikas susilygins. Reikšminga dalis bendrovių taip pat planuoja atlikti pokyčius ne tik darbo procese, bet ir vietos, vertės grandinių kūrimo srityse – ir čia kalbama ne vien apie technologines inovacijas.
Nyksta nereikalingos profesijos
Pastebima tendencija, kad pamažu nyksta profesijos, kurias galima automatizuoti, ir ilgainiui atsiranda naujų, kurios pritaikytos šių dienų aktualijoms ir verslui. Tyrimo duomenimis, darbdaviai tikisi, kad per artimiausius penkerius metus nereikalingų vaidmenų darbe sumažės nuo 15,4 iki 9 procentų. Manoma, kad besiformuojančių naujų profesijų skaičius išaugs nuo 7,8 iki 13,5 proc., skaičiuojant nuo visos esamos darbuotojų bazės. Remdamasis tokiais skaičiavimais, Pasaulio ekonomikos forumas pateikia informaciją, kad 85 mln. darbo vietų bus modifikuota pagal žmonių ir mašinų darbo paskirstymą, o naujų vaidmenų darbo rinkoje gali atsirasti per 97 milijonus.
Triumfuos kritinis mąstymas
Vis dar opi problema darbo rinkoje – darbuotojų įgūdžiai, susiję su kintančia situacija. Dažnu atveju žmonės nespėja taip greitai adaptuotis prie rinkos pokyčių, kaip reikėtų. Išskirdami svarbiausius darbuotojų įgūdžius per artimiausius penkerius metus, darbdaviai pabrėžia kritinį mąstymą ir analizavimo gebėjimus. Be to, labai svarbūs bus problemų sprendimo ir savęs valdymo įgūdžiai, tokie kaip aktyvus mokymasis, atsparumas, tolerancija stresui ir išskirtinumas. Vidutiniškai įmonės skaičiuoja, kad maždaug 40 proc. darbuotojų reikės perkvalifikuoti, o 94 proc. verslo vadovų teigia besitikintys, kad darbuotojai įgis naujų įgūdžių. Palyginti su 2018 m., šis rodiklis išaugo beveik trečdaliu.
Lankstumas taps būtinas
Plečiantis internetinei prekybai ir pandemijai izoliuojant fizines prekybos vietas, 84 proc. darbdavių yra pasirengę greitai skaitmeninti darbo procesus, įskaitant reikšmingą nuotolinio darbo plėtrą. Jau šiuo metu skaičiuojama galimybė 44 proc. savo darbo jėgos perkelti dirbti nuotoliniu būdu. Norėdami išspręsti susirūpinimą dėl produktyvumo ir gerovės, maždaug trečdalis visų darbdavių taip pat tikisi imtis veiksmų, kad sukurtų darbuotojų bendruomeniškumo, ryšio ir atsakomybės jausmą naudodamiesi skaitmeninėmis priemonėmis. Taip viliamasi išspręsti nuotolinio darbo keliamus iššūkius.
Mokymasis ir asmeninis tobulėjimas
Nuotoliniai kursai jau spėjo užkariauti savo rinkos dalį. Tačiau mokymasis internetu skiriasi, vertinant besimokančius bedarbius ir tuos, kurie turi darbo vietą. Tyrimas parodė, kad dirbantiesiems kur kas svarbesni asmeninio tobulėjimo kursai. Tam dėmesį skiria per 88 proc. dirbančiųjų. Bedarbiai daugiau dėmesio sutelkia į darbinius įgūdžius lavinančius kursus, tokius kaip skaitmeniniai įgūdžiai, duomenų analizė, informatika, technologijų mokymasis.
Džiugu, kad didėja ir individualaus mokymosi poreikis, ir darbdavio inicijuojamas mokymasis. Net penkis kartus padidėjo darbdavių suteikiamos galimybės pavaldiniams mokytis, devynis kartus išaugo besimokančiųjų pagal Vyriausybių teikiamas programas skaičius. Keturis kartus išaugo skaičius tų, kurie mokosi savo iniciatyva, asmeninėmis lėšomis.
Galimybė perkvalifikuoti ir kvalifikuoti darbuotojus tapo trumpesnė. Net 50 proc. norinčiųjų išlikti savo pareigose teks persikvalifikuoti. Neatsižvelgiant į ekonomikos nuosmukį, vidutiniškai 66 proc. apklaustų darbdavių tikisi gauti investicijų grąžą į kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą per vienus metus. Tačiau šis laikotarpis gali būti per ilgas daugeliui darbdavių, mat beveik 17 proc. lieka neaiškūs dėl savo investicijų grąžos.
Organizuojate renginį?
Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.