Per praeitą amžių miego trukmė sumažėjo penktadaliu. Poilsio nesuteikiantis miegas neigiamai veikia žmogaus aktyvumą dienos metu ir dažnai sukelia nuovargį. Dėl to, nukenčia darbo kokybė. Kodėl atsiranda dieninis miegusitumas ir kaip jo išvengti pasakoja prof. habil. dr. Giedrius Varoneckas.

Nemigą patiria vienas iš trijų suaugusiųjų

Anot G. Varonecko, viena iš priežasčių, kodėl jaučiamas mieguistumas dieną – nemiga. Ją nuolatos patiria vienas iš trijų suaugusiųjų. Išskiriami trys nemigų tipai. Atsitiktinė – kai žmogus blogai miega keletą naktų. Dažniausiai ją sukelia didelis susijaudinimas ar stresas, pavyzdžiui prieš svarbius susitikimus darbe ar esant nesutarimams šeimoje. Trumpalaikė – tęsiasi dvi ar tris savaites dėl patiriamo nuolatinio streso, įtampos darbe ar šeimyniniame gyvenime. Lėtinė nemiga – kartojasi beveik kiekvieną naktį ir tęsiasi ilgiau nei metus. Nuo jos kenčia daugiau nei aštuntadalis vakarų šalių gyventojų.

Nemigą gali sukelti ne tik psichologiniai veiksniai, bet ir netinkamas gyvenimo būdas. G. Varonecko teigimu, stimuliuojančių medžiagų vartojimas yra vienas iš veiksnių. Dėl to, rūkaliai paprastai užmiega per ilgesnį laiką nei nerūkantys asmenys. Pašnekovas pažymi, jog kai kurių vaistų, pvz., skirtų svorio metimui, sudėtyje esančios medžiagos gali sutrikdyti miegą. Taip pat alkoholio vartojimas. Mažas jo kiekis padeda užmigti, tačiau dėl jo poveikio miegas pasidaro paviršutiniškas, su prabudimais. Nemiga gali pasireikšti žmonėms, kurie nesilaiko reguliaraus ėjimo miegoti ir kėlimosi laiko, bei, kurie pasyviai leidžia laiką dienos metu.

Daktaro nuomone, aplinkos faktoriai taip pat svarbūs. Automobilių, lėktuvų, televizoriaus ar kitų prietaisų skleidžiamas triukšmas trikdo miegą, nors asmuo nuo jo ir neprabunda.

Nuo 10 iki 30 proc. suaugusių žmonių knarkia

G. Varonecko žodžiais, dažnas vyras knarkia, o kai kuriems net sutrinka kvėpavimas ir atsiranda miego apnėjos – trumpalaikiai kvėpavimo sustojimai. “Knarkiantys žmonės dažnai pajuokiami arba jais piktinamasi, tačiau nedaugelis žino, kad knarkimas gali sukelti rimtas ligas”, – sako daktaras. Knarkimas atsiranda tuomet, kai oras sunkiau praeina pro susiaurėjusius kvėpavimo takus. Žmogus miego metu turi stengtis kvėpuoti, todėl jo kvėpavimas yra triukšmingas.

Nustatyta, kad knarkia nuo 10 iki 30 proc. suaugusių žmonių. Daugumai jų knarkimas nekelia jokio pavojaus. Tačiau 5 iš 100 asmenų, kurie įprastai yra vidutinio amžiaus, turintys viršsvorį vyrai, garsus knarkimas gali būti rimtos ligos – obstrukcinės miego apnėjos – ženklas.

Pastebėta, kad šia liga dažniausiai suserga nutukę vyrai. Moteris nuo jos “apsaugo” tam tikri hormonai (iki menopauzės) ir skirtinga nei vyrų gerklės anatomija. Vyresniame amžiuje šios ligos paplitimo skirtumas tarp vyrų ir moterų mažėja, tačiau neišnyksta.

Miego apnėjos gydymo būdai: svorio metimas; alkoholinių gėrimų vengimas likus mažiau nei 2 val. iki miego; vengimas miegoti ant nugaros; vaistai nuo nosies užsikimšimo; pagalvė, padėta už nugaros arba kamuoliukas, pritvirtintas prie nugaros.

Gero miego taisyklės

G. Varoneckas pataria:

• Kiekvieną rytą kelkitės tuo pačiu laiku;

• Vakare eikite miegoti tik tada, kai norite miego;

• Kiekvieną vakarą skirkite laiko atsipalaidavimui ir pasirengimui eiti miegoti: šiltai voniai, lengvam užkandžiui ar skaitymui;

• Reguliariai mankštinkitės. Aktyvi fizinė veikla turi būti atliekama likus ne mažiau kaip 6 val. iki miego. Neintensyvi mankšta, pvz., raumenų tempimas ar pasivaikščiojimas gali būti atliekama likus ne mažiau kaip 4 val. iki miego.

• Laikykitės režimo: maitinkitės, vartokite vaistus ar užsiiminėkite kita veikla visada pastoviu laiku.

• Nevartokite produktų su kofeinu likus 6 val. iki ėjimo miegoti, nevartokite alkoholio, ypač jei jaučiatės mieguisti. Nerūkykite prieš miegą.

• Jei miegate dienos metu, stenkitės tai daryti visada tuo pačiu metu. Ankstyva popietė yra tinkamiausias laikas daugumai žmonių.

• Migdomuosius vaistus vartokite atsargiai. Nevartokite jų ilgiau nei 3 savaites. Migdomųjų vaistų negalima vartoti išgėrus alkoholio.