Greitėjantis gyvenimo tempas, negebėjimas sustoti bei atsikvėpti nuo rutinos ir darbų, daro neigiamą įtaką ne tik fizinei, bet ir psichologinei žmonių sveikatai. Todėl atostogos, kurių metu galima atsiriboti nuo darbinių rūpesčių, užsiimti mylima veikla, skirti daugiau dėmesio sau ir artimiesiems, yra itin svarbios. Tačiau ar visiems atostogų metu pavyksta pailsėti ir negalvoti apie darbą?

Darbo skelbimų portalo cvonline.lt atlikta dirbančiųjų apklausa atskleidė keletą įdomių tendencijų apie atostogų svarbą ir jų poveikį žmonių gerovei. Atlikto tyrimo rezultatus apžvelgė Rita Karavaitienė, CV-Online LT marketingo vadovė. Taigi, kam ir kaip per metus keitėsi pasitenkinimas darbu bei atlyginimu.Apklausos duomenimis, 62 % dirbančiųjų šiemet jau pasinaudojo atostogomis, tačiau tik 29 % (2022 metais – 34 %) jų jaučiasi visiškai pailsėję. Į darbą nepailsėję po atostogų sugrįžo 12 % respondentų, tai net 4 % daugiau nei pernai. Tokiems prastesniems nei pernai rezultatams įtakos galėjo turėti atostogų trukmė ir jų kokybė.

Populiariausios – 2 savaičių trukmės atostogos

Trečdalis respondentų šiemet atostogavo 2 savaites, ketvirtadalis – vos 1 savaitę, o 16 % apklausos dalyvių apskritai atostogavo vos kelias dienas. Per tokį trumpą laikotarpį sudėtinga atsiriboti nuo darbo ir su nauja energija grįžti į darbą.

Daugiausiai itin trumpai atostogavusių (iki 1 savaitės) yra tarp vadovaujančias pozicijas užimančių respondentų. 1 mėnesio nepertraukiamos atostogos rečiausiai prieinamos asistentams / administracijos darbuotojams, specialistams.

25 % respondentų, kurie turėjo itin trumpas atostogas (kelių dienų ar vienos savaitės trukmės) po jų jaučiasi pilnai pailsėję. Visiškai pailsėję po 2 savaičių atostogų jaučiasi 26 % respondentų. Daugiausiai pilnai pailsėjusių (38 proc.) yra tarp tų, kurie atostogavo 3 ar 4 savaites. Beje, net 41 % gerokai ilgesnes atostogas turinčių švietimo srities darbuotojų nurodė, kad po atostogų yra pailsėję. Taigi, atostogų trukmė itin svarbus poilsio kokybės faktorius.

Kas ir kodėl atostogų metu atlieka darbo užduotis?

Tyrimas taip pat atskleidė, kad nemaža dalis respondentų (42 proc.) atostogų metu buvo priversti atlikti darbo užduotis: atsiliepti į telefoninius skambučius (14 %); tikrinti ir susirašinėti el.paštu (14 %); dirbti kompiuteriu (8 %) ar net vykti į darbą (4 %). Šiemet, palyginus su pernai metų duomenimis, šiek tiek sumažėjo atostogų metu nors ir iš dalies dirbančių darbuotojų kiekis (pernai atostogų metu dirbo 48 %), vis dėlto respondentai šiemet savo poilsio kokybę vertina prasčiau.

Respondentai, kuriems atostogų metu neteko atlikti darbo užduočių pozityviau vertina atostogų kokybę, didesnė jų dalis po atostogų į darbą grįžo visiškai arba iš dalies pailsėję. Tačiau net jei atostogos buvo be darbo užduočių, bet labai trumpos, pvz., kelių dienų ar savaitės trukmės, po atostogų apklaustieji nesijaučia pailsėję.

Darbas atostogų metu gali ne tik sumažinti atostogų teikiamą naudą, bet ir padidinti stresą bei išsekimą, kurie gali turėti ilgalaikį poveikį darbuotojo sveikatai. Vienas iš iššūkių, su kuriais susiduria žmonės, norėdami pilnavertiškai atsipalaiduoti atostogų metu, yra modernios technologijos, kurios neleidžia atsijungti nuo darbo.

Apklausos dalyviai nurodė pagrindines priežastis, kodėl atostogų metu jiems teko dirbti:

• Aš geriausiai žinau situaciją, tik aš galiu atlikti tam tikras užduotis – 26 %
• Manęs niekas nepavaduoja atostogų metu, nėra kam atlikti mano darbo užduotis – 26 %
• Per atostogas negaliu visiškai atsijungti nuo darbo, todėl kartas nuo karto tikrinu situaciją – 18 %
• Susidarė netikėta, nenumatyta situacija, kuriai reikėjo mano dalyvavimo – 17 %

Kai kuriose įmonėse vis dar yra įprasta trukdyti darbuotojus atostogų metu, tačiau gerai, kad ši praktika taikoma vis rečiau. Pernai 9 % respondentų nurodė, kad darbovietėje įprasta praktika trukdyti atostogaujančius darbuotojus, šiemet taip atsakiusiųjų buvo 7 %.

Atostogos vs darbostogos

Be įprastinių atostogų kai kuriems darbuotojams prieinama galimybė turėti darbostogas, kurių metu dirbantieji derina nuotolinį darbą ir atostogas.

Tyrimo duomenimis, darbostogas (angl.workation) šiemet turėjo 14 % dirbančiųjų. Nors gali kilti abejonių, ar įmanoma derinti darbą su atostogomis, keliauti ir dirbti vienu metu, apklausos dalyviai vertina darbostogas labai palankiai. Didžioji dauguma jų sako, kad jiems pavyko ir dirbti, ir atsipalaiduoti.

Atlyginimo tyrimo manoalga.lt duomenimis, papildomos atostogų dienos yra paklausus ir populiarėjantis papildomas priedas, šiais metais jis yra prieinamas 10 % darbuotojų. Prieš 5 metus šia galimybe galėjo naudotis 6 % dirbančiųjų. Papildomos atostogų dienos dažniausiai suteikiamos bankininkystės, IT, teisės, draudimo, rinkodaros, telekomunikacijų, klientų aptarnavimo, technologijų, valdymo srities darbuotojams.

Geresnio darbo paieška atostogų metu

Atostogos suteikia žmonėms laiko atsijungti nuo kasdienio darbo ritmo ir iš naujo įvertinti savo profesinį gyvenimą, bei ateities perspektyvas. Todėl kol vieni atostogų metu stengiasi pailsėti ir negalvoti apie darbą, kiti atostogas išnaudoja geresnio darbo paieškai. Turėdami daugiau laisvo laiko, jie gali skirti daugiau dėmesio naujų galimybių paieškai, bei dalyvavimui atrankos procese.

Apklausos duomenimis, 6 proc. dirbančiųjų atostogų metu aktyviai ieškojo darbo (ieškojo darbo pasiūlymų, siuntė CV, dalyvavo pokalbiuose dėl darbo), 12 % – pasyviai (juos surado darbdaviai, siūlė jiems darbą, kartais pažiūrėdavo naujus skelbimus), o 22 % – tik galvojo, kad būtų gerai pakeisti darbą, bet nieko dėl to nedarė.

10 % respondentų pastarųjų atostogų metu pavyko pakeisti / susirasti naują darbą. Visi jie atostogų metu aktyviai arba pasyviai ieškojo naujo darbo. Galvojantieji apie darbo keitimą, jei imtųsi aktyvių darbo paieškos veiksmų, turėtų nemažai šansų pakeisti darbą.

CV-Online „Atostogų ir poilsio ypatumai“ apklausa vykdyta internetu 2023 liepos 18d.- rugpjūčio 14d.. Apklausoje dalyvavo 1500 dirbantys respondentai iš visos Lietuvos