Darbo rinka pastaraisiais metais išgyvena perversmą: išaugus darbo jėgos trūkumui, darbuotojai drąsiau ir lengviau keičia darbovietes, o personalo kaita gali tapti rimtu iššūkiu įmonėms. Darbdaviams tapo kaip niekad svarbu užtikrinti ne tik konkurencingą atlygį, bet ir patenkinti dėl tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos sukeltos nežinios besikeičiančius darbuotojų poreikius.

Darbuotojų kaitos reikšmė įmonei

Personalo atrankos įmonės „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė teigia, kad dažna darbuotojų kaita nenaudinga nei įmonei, nei jos klientams.

„Dažnai keičiantis darbuotojams, įmonė turi daugiau finansinių išlaidų, nuolat pasikartojančius darbuotojų paieškos, atrankos, įdarbinimo, įvedimo į kompaniją, motyvavimo, išdarbinimo ciklus, kuriems reikalingi žmogiškieji ir laiko resursai. Dažna kaita turi įtakos ir įmonės reputacijai, darbdavio įvaizdžiui. Taip pat esant didesnei darbuotojų kaitai gali strigti organizaciniai procesai, sudėtingiau užtikrinti paslaugų teikimo kokybę ir pan.“, – vardija ekspertė.

Personalo kaita įmonėse yra neišvengiama, ir tai nebūtinai yra žalinga – taip plečiamos kompetencijų, žinių ir įgūdžių ribos, atsiranda naujos idėjos. Visgi norint užtikrinti procesų kokybę ir efektyvumą, kaita turėtų būti nuosaiki.

Daugiausia darbuotojų turinčioje Lietuvos įmonėje –  prekybos tinkle „Maxima“ personalo kaita per penkerius metus sumažėjo 14 procentinių punktų. Ankstyvoji kaita, kai žmogus išdirba mažiau nei 3 mėnesius, nuo 2017 m. tapo 9 procentiniais punktais mažesnė.

„Maža darbuotojų kaita pati savaime nėra tikslas. Sėkmingos įmonės interesas yra sukurti tokias sąlygas, kad darbuotojams būtų gera joje dirbti, jie matytų to prasmę, jaustųsi vertinami už savo kasdienį darbą ir norėtų tęsti savo karjerą bei tobulėti būtent čia. Mažėjančią darbuotojų kaitą vertiname kaip ženklą, kad mūsų pastangos sukurti saugią ir motyvuojančią darbo aplinką duoda rezultatų“, – sako Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.

Keičiasi darbuotojų prioritetai

Pandemijos laikotarpiu išryškėjo ir nauji darbuotojų prioritetai. Karantinui atnešus nežinomybę dėl ateities ir padidinus nerimo lygį visuomenėje, žmonės pradėjo ypač vertinti stabilumą ir darbo vietos saugumą.

„Permainingu COVID-19 pandemijos laikotarpiu stabilios ir saugios aplinkos savo darbuotojams užtikrinimas tapo esminiu mūsų įmonės prioritetu. Tik dirbdami komandoje, kur kiekvienas jaučiasi saugus, galima įveikti naujus iššūkius. Tai, kad vien 2019-2021 m. darbuotojų kaita „Maximoje“ sumažėjo 10 procentinių punktų, priimame kaip jų pasitikėjimo ženklą“, – sako „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė E. Dapkienė.

„CV-Online“ atstovė atkreipia dėmesį, kad galvodami apie finansinį atlygį darbuotojai vertina ne tik šiuo metu gaunamą algą, bet ir perspektyvą toliau gerinti savo bei savo šeimos gerovę.

„Siekiame, kad darbuotojai jaustųsi ne tik saugūs, bet ir matytų aiškiais perspektyvas įmonėje. Dėl to rūpinamės ne tik darbo užmokesčio augimu, bet ir taikome išplėstines motyvacines atlygio priemones. Mums svarbu sudaryti galimybes darbuotojams daugiau užsidirbti, o kartu ir tobulėti siekiant geresnių rezultatų“, – sako E. Dapkienė.

Svarbu atvirumas

Karavaitienė pabrėžia, kad norint sumažinti darbuotojų kaitą, įmonei privalu rūpintis dalykais, kurių darbuotojai tikisi iš darbdavio: galimybėmis mokytis bei tobulėti, geromis darbo sąlygomis ir pažangiomis darbo priemonėmis, pozityviu mikroklimatu, profesinio ir asmeninio gyvenimo balansu bei vadovais, kurie geba būti gerais lyderiais.

Darbo rinkos ekspertės teigimu, darbuotojams yra svarbu justi, kad jų darbas yra įdomus, prasmingas, kuriantis vertę, o darbdavys su savo darbuotojais elgiasi sąžiningai ir teisingai.

„Taip pat svarbu išdarbinimo metu pasikalbėti su įmonę paliekančiu darbuotoju, kad jis drąsiai įvardintų išėjimo iš darbo priežastis. Išdarbinimo pokalbiai gali parodyti pagrindinius darbuotojų sopulius“, – pataria „CV-Online“ rinkodaros vadovė R. Karavaitienė.

Ji įsitikinusi, kas su dažna darbuotojų kaita teks susitaikyti įmonėms, kurios žino savo problemas, bet jos nepašalinamos ir niekas nekeičiama. Pasak R. Karavaitienės, organizacija turėtų būti atvira diskusijoms su darbuotojais, įsiklausyti į jų lūkesčius, užtikrinti atvirą, draugišką bendravimo kultūrą, kuri leistų užbėgti už akių „netikėtiems“ išėjimams iš darbo.