Turtinga ta įmonė, kurioje suformuota gera darbuotojų komanda. Tačiau, keičiantis darbuotojų poreikiams, komandos formavimas tampa vis didesniu iššūkiu net labiausiai patyrusiems personalo valdymo specialistams. Siekiant prisivilioti ir išlaikyti komandoje norimą darbuotoją, atrodytų, nebeužtenka konkuruoti tik atlyginimais, būtina pasiūlyti papildomų naudų. Patarimais, kaip formuoti vieningą, bendro tikslo siekiančią komandą, dalijasi lietuviško kapitalo kibernetinio saugumo ir didžiųjų duomenų bendrovės „Tesonet“ mokslinių tyrimų ir plėtros skyriaus vadovė, startuolio „JobRely“ bendraįkūrėja Indrė Bruzgytė. Jos atstovaujamoje bendrovėje „Tesonet“ iš viso šiuo metu dirba 460 specialistų, o aktyvi plėtra planuojama ir toliau.

Nori augti

Motyvacinių priemonių yra begalė, tačiau, pasak I. Bruzgytės, svarbiausia – galimybė darbuotojui augti. „Konkurencinėje kovoje laimi tos įmonės, kurios pasiūlo darbuotojams galimybę tobulėti, kurti pokyčius, darančius realią įtaką vartotojams. Tad kiekvienai įmonei, norinčiai išvengti rotacijos, svarbu leisti darbuotojams mokytis, skatinti juos dalyvauti konferencijose, pagaliau išgirsti, ką šie nori pasakyti. Labai svarbu ir leisti klysti. Juk nieko bloga neatsitinka tik tada, kai nieko nedarai“, – įsitikinusi ji.

Neatsitiktinai vis svarbesniu rodikliu šiandien įmonėje tampa atmosfera. Pašnekovės teigimu, atmosfera yra labai svarbi ne tik bendravimo, sutarimo su kolegomis prasme, bet jaukios ir funkcionalios darbo aplinkos prasme: ar yra vieta, kur gali tyliai padirbti, pažaisti ar su kuo nors išgerti arbatos, pasidalyti kilusiais iššūkiais.

Ne veltui bendrovėje „Tesonet“ darbuojasi vieni talentingiausių žmonių su labai įvairia patirtimi, tačiau bendru noru tobulėti. Visažinių čia nėra, todėl sveikintini patirties ir idėjų mainai. Skatinama ne konkurencija, o bendradarbiavimas, judėjimas bendro tikslo link, puoselėjama tokių pat vertybių sistema.

„Pati „Tesonet“ matau kaip universiteto miestelį (angl. university campus), kur kasdien susirenka bendraminčiai, turintys aiškų bendrą tikslą, kartu siekdami asmeninių profesinių užmojų ir skatindami vieni kitus greičiau augti bei tobulėti. Tam labai daug įtakos turi geri santykiai su kolegomis. Dėl to įmonė nemažai investuoja į atmosferą, pradedant nuo sporto ir žaidimų kambarių iki užsiėmimų už biuro ribų“, – pasakoja I. Bruzgytė.

Neužtenka išvykų ir vakarėlių

Daugėja kontroversiškų nuomonių apie komandos formavimą, organizuojant įmonių išvykas ir vakarėlius. Vieni vis dar tikina, kad tai teikia pridėtinę naudą komandai. Kiti mano, kad vieningos komandos išvykose ar vakarėliuose negimsta ir yra pamirštamas svarbiausias dalykas – žmonės darbe nori ne tik gerai sutarti su kolegomis, bet ir išmokti ko nors nauja.

„Išvykos ir vakarėliai, manau, padeda žmonėms geriau suprasti vieniems kitus, labiau pažinti ne kaip kolegas, o kaip asmenis. Tai vienareikšmiškai palengvina tarpusavio komunikaciją, ypač jeigu žmonės yra skirtingų pažiūrų. Bet vien išvykomis ir vakarėliais apsiriboti negalima, nes jų teikiamos naudos nelabai gali pamatuoti, kartu nelabai gali ir kontroliuoti. Vadinasi, komandos formavimas vyksta labai organiškai, tarsi viską palikus likimui. Vargu, ar taip elgtis protinga, jei organizacija nori būti sveika. Būtina pasitelkti daugiau įrankių“, – pabrėžia pašnekovė.

Darbas per atstumą

Veiksminga priemonė darbuotojo motyvacijai kelti – galimybė dirbti per atstumą. „Variacijų gali būti skirtingų. Jeigu darbuotojas labai reikalingas komandai, tuomet galbūt darbo per atstumą galimybė jam galėtų būti sudaroma kartą per savaitę ar mėnesį. Jeigu darbas labiau sezoniškas ir kažkuriuo laikotarpiu darbuotojai yra mažiau reikalingi biure, juos galima išleisti net ir keliems mėnesiams“, – sako specialistė.

 

„Mano manymu, tik labai stiprūs žmonės gali dirbti per atstumą – stiprūs, visų pirma, savo pačių disciplinos organizavimu, visų antra, labai įgudę reikšti mintis.“

I. Bruzgytė.

 

Atrodytų, nuotolinis darbas jau tapo kone kiekvienos progresyvios įmonės norma, bet darbuotojų iš biuro iškraustyti visgi neskubama. „Manau, kad, komandos branduoliui visą laiką dirbant atskirai, gali nukentėti rezultatai. Juk net ir dirbant tame pačiame kabinete, labai dažnai vienas kito iki galo nesuprantame. Atstumas tarpusavio supratimą dar labiau apsunkina – nematome kūno kalbos, bendravimas labiau fragmentiškas nei nuolatinis, sunku pajusti nuotaiką, dažniau yra daromos prielaidos, remiantis tiesiog asmeniniu patyrimu. Mano manymu, tik labai stiprūs žmonės gali dirbti per atstumą – stiprūs, visų pirma, savo pačių disciplinos organizavimu, visų antra, labai įgudę reikšti mintis. Komunikacija yra vienas esminių komandinio darbo organizavimo dalykų, o skirtingų kompetencijų žmonės – rinkodaros specialistai, verslo vystytojai ar programuotojai – iš principo yra labai skirtingi. Todėl tikiu, kad darbas per atstumą efektyvus, tačiau reikia būti labai gerai tam pasiruošus“, – svarsto I. Bruzgytė.

Komandos formuojamos kasdien

Reikia atminti, kad vidinė kultūra ir atmosfera nėra statinė, ji nuolat neišvengiamai keičiasi, tad stebėti darbuotojus privalu kasdien. „Stebėti būtina ne tik iš tos pusės, kaip atsakingai jis atlieka savo užduotis ir siekia bendrų tikslų, bet ir iš jo asmeninio tobulėjimo pusės, t. y. ar jis turi pakankamai erdvės save realizuoti. Yra daugybė online įrankių: įvairios anoniminės apklausos, ketvirčio apklausos, vertinant darbuotojus ir vadovus. Jei stebėsi fragmentiškai, tik retkarčiais, nelabai galėsi laiku sureaguoti į lūkesčių neatitikimą, į tai, ko iš tikrųjų reikia žmonėms. Tai kasdienis darbas“, – apibendrina pašnekovė.