Apie perdegimą ir jo padarinius pastaruoju metu kalbama vis daugiau. Visuomenė ima susipažinti su šiuo reiškiniu ir dingsta stigma. Bet dar ne visi žino ir kaip sau padėti, kai jauti artėjantį perdegimą. Ugnė Juodytė, psichologė ir erdvės „Galimybių akademija“ įkūrėja dalinasi savo žiniomis, kaip kurti verslą neperdegant.

Perdegti galima visur

Juodytė, jau virš 13 metų konsultuojanti psichologinės sveikatos klausimais, tarp savo klientų turi nemažai verslininkų. Daug jų kreipiasi dėl pervargimo, streso įveikos, ieško kaip susitvarkyti su įtampa, nemiga, nenutrūkstamu, varginančiu minčių srautu, sunkumais atskirti darbą nuo asmeninio gyvenimo, kai vakare grįžta fiziškai namo, tačiau mintimis dar ilgai sprendžia darbo problemas. Dalis susiduria su imposterio sindromu, „kai galvojama, jog tuoj kiti pamatys, jog nesu toks geras, kokiu mane laiko, nors visi įrodymai, jog žmogus kompetentingas yra lengvai pastebimi“. Nereti atvejai, kai susiduriama su nuolatiniu nuovargiu, nemiga ar net psichosomatinėmis ligomis. Pašnekovė tikina, kad klaidina įtikėti, kad perdegama tik darbe. „Perdegimo sindromas pirmiausiai buvo pastebėtas ir pradėtas tyrinėti darbiniame kontekste apie 1970 metus. Po to yra pasirodę daugybė mokslinių straipsnių, kuriuose yra diskutuojama ar perdegimas tik su darbu susijęs reiškinys ar ne. Mane labiausiai įtikina nuomonių grupė, jog mes negalime šio sindromo sieti tik su darbiniu kontekstu. Su perdegimo sindromu žmogus gali susidurti bet kurioje profesijoje ir bet kurioje savo gyvenimo srityje, kurioje patiriamas lėtinis distresas“. Psichologė dalinasi, kad perdegimas – „tai pasekmė ilgą laiką patiriamos psichinės ir fizinės įtampos, streso, aukštų reikalavimų sau“.

Kaip atpažinti perdegimą?

Remdamasi savo sukauptomis žiniomis, psichologė teigia, kad atpažinti perdegimą įmanoma. „Žmogus pradeda nepaisyti savo asmeninių poreikių, tampa cinišku, ypač santykyje su žmonėmis, neefektyviu, nori tarsi „iškristi“ iš visuomenės, atitolti nuo šeimos, draugų. Pasireiškia pesimistinis požiūris į gyvenimą, nepasitikėjimas savimi“. Į tokią savijautą veda dar gajūs įsitikinimai, kad reikia dirbti daug, kad viską reikia padaryti tobulai ir tik aš moku geriausiai. Ne mažiau įtakos daro ir metų metais neturėtos atostogos, darbas miego sąskaita, prasta mityba, judėjimo stoka. Nors gali pasirodyti, kad taip nutinka kitiems, duomenys rodo kitokią informaciją. „Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis – kasmet yra išleidžiama 300 mlrd. eurų perdegimo problemai spręsti. O pandeminis periodas perdegimą patiriančių žmonių skaičių dar labiau paaugino. 2021 metų Forbes duomenimis 52 procentai žmonių susiduria su perdegimo sindromu“. Tad perdegti gali kas antras žmogus. Kad neištiktų perdegimas, psichologė pataria pirmiausia stebėti save ir kitus. „Svarbu stebėti, kaip jaučiamės, ar atliepiame įvairių savo gyvenimo poreikius. Jei matome, kad ilgesnį laiką jaučiamės be jėgų, nebematome prasmės tame ką darome, nepavyksta pailsėti, daryti tai, ko tikrai norisi – tai ženklai, kad kažką gyvenime svarbu daryti kitaip“.

Pagalbą rasti nesudėtinga

Ką daryti, kai matai šalia savęs žmogų, kuriam gresia perdegimas? U. Juodytė pasakoja: „pirmas dalykas ką galite padaryti – imti už parankės ir kviesti pasivaikščioti. Nebūkite vieni, kalbėkitės su artimaisiais, kurie moka klausyti ir girdėti apie tai, kaip jaučiatės“. Stresą, įtampą padeda nuraminti judesys – „gali būti vaikščiojimas, bėgimas, joga, boksas, futbolas – bet koks judėjimas, koks jums yra priimtinas“. Toliau tęsdama patarimus moteris akcentuoja kūno poreikius. „Svarbu vartoti daug vandens ir reguliariai kokybiškai maitintis“. Itin didelę reikšmę gyvenimo kokybei bei atsistatymui turi miegas. „Rekomenduoju pradėti nuo miego rutinos sureguliavimo: eiti miegoti tuo pačiu metu, gerinti miego kokybę“. Tačiau visose stresinėse situacijose visiems pasiekiama pirmoji pagalba yra tinkamas kvėpavimas. „Išmokite kelis pratimus, kurie jums gali padėti. Vienas paprasčiausių: skaičiuodami iki keturių įkvėpkite, skaičiuodami iki keturių būkite sulaikę kvėpavimą, skaičiuodami iki keturių iškvėpkite, skaičiuodami iki keturių būkite sulaikę kvėpavimą. Tokiu principu kvėpuoja net ir mūsų kariškiai stresinėse situacijose“. Nepamirškite būti akylūs ir „jei energijos lygis po dviejų – trijų savaičių atostogų nedidėja, ciniškumas, pesimizmas, atidėliojimai nesikeičia – rekomenduoju kreiptis į specialistą (tai gali būti: šeimos gydytojas, psichiatras, psichologas, psichoterapeutas)“.

Asmeninės savybės verslui svarbu

Psichologės klausėme, kiek svarbu asmeninės savybės, kad kuriant verslą būtų išvengta perdegimo. Remdamasi savo patirtimi moteris teigia, kad verslas ne visiems. Verslo kūrimui reikalingomis savybėmis įvardindama energiją, optimizmą, adaptyvumą ir sąmoningumą. „Sakyčiau reikalingos savybės: a) svarbu turėti energijos, resurso ir mokėti jį susikurti; b) būti labiau optimistu nei pesimistu, nes versle tikrai bus daug iššūkių, o tam, kad juos spręsti reikia nors mažyčio tikėjimo, jog įmanoma; c) adaptyvumas – verslo kūrime daug pokyčių ir reikalavimo prisitaikyti prie kintančios aplinkos; d) sąmoningumas – tai labai vertinga norint mokytis, augti ir auginti verslą bei nepaskęsti perdegime, depresijoje ar kitose psichikos, fizinėse ligose“. Ir nors verslo pradžioje visas entuziazmas skirtas naujai veiklai, pašnekovė ragina ieškoti pusiausvyros visose gyvenimo srityse: „tiesiog prisiminti, kad yra ne viena gyvenimo sritis, kuria reikia pasirūpinti. Čia kaip su vaikais, jei turi tris – tai nereiškia, kad maitinsi tik vieną, juk rūpiniesi visais“.