Per praėjusius metus keitėsi, regis, viskas. Apie tai sukosi šių metų nuotolinės konferencijos „Next Economy“ tema. Kokie pokyčiai sujudino verslą, kaip pavyko prisitaikyti, kokios pamokos išmoktos ir ką galima patarti kitiems – į šiuos ir kitus klausimus atsakė daugiau nei 20 verslininkų, ekspertų.

Svarbu ne tik fizinė erdvė

Praėję metai tikriausiai negrįžtamai pakeitė biurų kultūrą. Vis daugiau verslų suprato, kad dirbti galima ir nuotoliniu būdu, nebūtina išlaikyti didžiulių patalpų kokybiškiems darbo procesams užtikrinti. Vis dėlto esamoje situacijoje pasimatė ir kita medalio pusė – darbuotojams būtinas komunikavimas ir bendruomeniškumo jausmas, tad, matyt, pandemijai pasibaigus, verslai stengsis išlaikyti tarpinį variantą ir rinksis mišrų darbo būdą. 

„Biurai tikrai neišnyks. Bus naudojamas kitas modelis, derinant darbą iš namų ir darbą biure. Ką tai duos įmonėms? Sumažėja išlaidos, nes nebereikia išlaikyti didelių erdvių. Palaikomos tvarumo idėjos, nes daugiau žmonių naudojasi tomis pačiomis darbo vietomis. Svarbus ir lankstumas, ir greitis, nes į lanksčius biurus įmonės gali įsikelti nors ir kitą dieną. Lyginant praėjusių metų vasarį ir šių metų vasarį, užklausų skaičius padidėjo pustrečio karto ir vis dažniau kreipiasi išties didelės kompanijos“, – sako lanksčių biurų erdvės „Workland“ vadovė Laura Panovienė.

Tiesa, darbuotojams suteikus galimybę dirbti iš namų, kartais pamirštami elementarūs aspektai, įsitikinęs verslininkas Ilja Laurs. Jo teigimu, ne mažiau nei kokybiška fizinė darbo erdvė yra svarbus ir technologinis aprūpinimas.

„Tikrai negana savo darbuotojus perkelti dirbti ten, kur jiems patogu: į namus, Dubajų ar dar kur kitur. Labai svarbu užtikrinti informacinių technologijų infrastruktūrą. Programišiai įsilaužėliai nemiega ir kuo ilgiau sėdi namie, tuo aktyviau siautėja. Ką reiškia, kai darbuotojas dirba iš namų? Jis prisijungia per namų internetą, kur paprastai slaptažodžiai nėra gerai apsaugoti. Namai kol kas nėra paruošti tinkamai ir saugiai techniškai dirbti“, – pastebi I. Laurs.

Kokie pavojai tyko darbuotojų?

Advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas Artūras Tukleris teigia, kad pokyčiai pandemijos metu palietė didelę dalį darbuotojų, o įmonėse kilo daug klausimų, kaip teisiškai teisingai išspręsti susiklosčiusią situaciją.

„Matome daug pažeidimų nuotolinio darbo srityje. Kyla klausimų, ar darbuotojui užtikrinama kokybiška darbo vieta, ar mokamos kompensacijos už asmeninio turto naudojimą ar įsigijimą. Saugos ir sveikatos klausimai apskritai užmirštami. Niekas nesigilina, ar darbuotojo aplinka užtikrina kokybišką fizinę ir psichologinę darbo aplinką“, – atskleidžia pranešėjas.

Pasak jo, apskritai išnyksta riba tarp darbo ir laisvalaikio. Darbuotojai patiria daugiau streso, tad ima norėti grįžti į darbo vietas, tačiau darbdaviai neturi atsakymų, ar teisiškai tai jau yra leistina.

Neužtenka belstis į vienas duris

Pandemijos metu verslininkai susidūrė su poreikiu pasiskolinti papildomų lėšų. Tačiau „Noviti Finance“ direktorius Linas Armalys atkreipia dėmesį, kad bankai reikalavimus sugriežtino ir verslams teko ieškoti alternatyvų.

„Priemonių finansavimui gauti yra daug. Tai ne vien kreditai. Reikia būti aktyviems ir domėtis galimybėmis, – tikina jis ir priduria, kad, negavus finansavimo vienur, patartina pabandyti ir kitur: – Verslo kredituotojai nėra vienodi, kaip ir jų sutartys, kaina, procesai. Kreipkitės į tuos, kurie atitinka jūsų poreikius.“

Valstybinio patentų biuro Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus vedėja Kristina Vilkienė įsitikinusi, kad pandemijos metu negalima pamiršti intelektinės nuosavybės apsaugos. Šioje vietoje nedera taupyti pinigų, nes tai gali skaudžiai atsiliepti ateityje. Visgi pranešėja atskleidžia, kad yra valstybės ir tarptautinių institucijų priemonių, padedančių intelektinę nuosavybę apsaugoti.

„Šiuo metu galimos trys priemonės: EPT paieškų ataskaitos paslauga, intelektinės nuosavybės portfelio auditas (IPScan) bei prekių ženklų ir dizaino registracija“, – sako K. Vilkienė.

Privalu ieškoti sprendimų

Automobilių dalinimosi platformos „CityBee“ vadovas Kristijonas Kaikaris atvirauja, kad, praėjusių metų kovą kilus pirmajai pandemijos bangai, Europoje kelionių skaičius sumažėjo daugiau nei 70 procentų. Natūralu, kad kartu su šiuo rodikliu krito ir vartotojų poreikis skolintis automobilius. 

„Žmonės nebegalėjo būti tokie mobilūs kaip įprastai. „CityBee“, turėdami ilgametę patirtį ir stiprią komandą, pasiryžo sukurti dvi naujas kryptis. Tai buvo prekių pristatymas ir elektroninė prekyba. Pirminės abiejų produktų versijos buvo paleistos maždaug per mėnesį. Kai susiduriama su tokia patirtimi, tiesiog būtina be galo greitai keisti strategiją ir galvoti, ką tu gali atnešti vartotojams, kurių poreikiai ir gyvensena irgi pasikeitė akimirksniu“, – sako K. Kaikaris.

UAB „Barbora“ generalinio direktoriaus Andriaus Mikalausko teigimu, nors jų verslo apimtys pandemijos metu išaugo, o poreikis iš klientų atsirado didžiulis, įveikti šį iššūkį nebuvo taip paprasta. 

„Lygiai prieš metus buvo pirmasis atvejis, kai mūsų sistemą nugriovė. Žmonės ėmė masiškai užsisakinėti maistą internetu. Ligi tol mes net nebuvome pagalvoję, kad tokie srautai gali aplankyti puslapį, todėl iškart ėmėme perstatinėti savo technologinę sistemą. Kaip ir kiti, mes išleidome darbuotojus dirbti iš namų ir čia turėjome nemažų sunkumų, sistemindami visą darbo procesą. Be to, plėsdami savo apimtis, turėjome sutelkti visą komandą ir dirbti iš tiesų ne dienomis ar valandomis, bet paromis ir savaitėmis be laisvadienių“, – prisimena A. Mikalauskas.

Anot jo, nuslūgus pirmajai bangai, iškilo naujas iššūkis – ką daryti su smarkiai išaugusiu būriu darbuotojų, kai tokio didžiulio klientų antplūdžio nebėra. Tai tik parodo, kaip stipriai reikėjo peržiūrėti visus įmonės procesus, kad, paklausos bangai kilus ir atslūgus, viskas būtų tinkamai amortizuojama. 

Vartotojas kaip niekada arti

Logistikos įmonės DHL pardavimų programų ir skaitmeninės rinkodaros viceprezidento pareigas užimantis Leendertas van Delftas sako, kad e. prekyba priartino klientą prie įmonės, o vartotojo patirtis tapo esminiu rodikliu.

„Net 84 proc. vartotojų teigia nebepirksiantys prekių iš tam tikro prekių ženklo, jeigu juos nuvylė pristatymo patirtis. Neįtikėtinas rodiklis – net 98,1 proc. vartotojų įsitikinę, kad pristatymo kokybė kuria lojalumą prekių ženklui“, – pastebi L. van Delftas.

Rinkodaros ekspertas Justinas Mikulskis teigia, kad gerokai kilo skaitmeninės rinkodaros rodikliai. 

„Skaitmeninėje rinkodaroje atsiranda daugiau vietų, kur galima subtiliai parodyti savo reklamą. Pasauliniu mastu skaitmeninės reklamos rodikliai per metus išaugo 14 proc., o reklamos agentūros ir ekspertai, formuodami praėjusių metų antrojo pusmečio rinkodaros išlaidas B2C rinkoje, daugiausia dėmesio skyrė būtent reklamai internete“, – tendencijas įvardija J. Mikulskis.

Trys dienos

Tris dienas vykusi nuotolinė konferencija „Next Economy“ šiemet susitelkė į pandemijos padarinius ir išmoktas pamokas. Išvada aiški – verslo pokyčiai neišvengiami, o prisitaikyti teks kiekvienam. Renginio organizatoriai dėkoja ištikimiems draugams ir rėmėjams: rizikos kapitalo fondui „Nextury Ventures“, advokatų kontorai „Glimstedt“, finansų agentūrai „Noviti Finance“, Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui, didžiausiam naujienų portalui „Delfi Plius“, bendradarbystės erdvei „Workland“, rinkodaros žinovams „Mikulskis.lt“ bei logistikos profesionalams DHL.