Dinamiškoje verslo aplinkoje vienintelis pastovus dalykas yra pokyčiai. O geras vadovas tikisi pokyčių, juos numato ir jiems ruošiasi. Vienas reikšmingesnių pokyčių yra paties vadovo pasikeitimas – kai pastarasis toliau kyla karjeros laiptais, keičia darbo profilį ar tiesiog pasitraukia iš aktyvios verslo veiklos.

Ilgametis pardavėjų ir vadovų ugdymo ekspertas Darius Čibonis dalijasi įžvalgomis, kaip vadovui rasti sau tinkamą pamainą – kokie iššūkiai gresia ir kaip su jais susidoroti.

Esamas darbuotojas ar naujas?

Nusprendęs palikti savo postą, verslininkas ir vadovas susiduria su problema, kas jį pavaduos, pratęs jo pradėtus darbus, toliau plėtos skyriaus ar įmonės veiklą. Dauguma vadovų pamainos ieško pačioje įmonėje, kiti naudojasi galimybe įlieti šviežio kraujo, pritraukiant sau pamainą iš šalies.

 

„Dauguma jų atsiranda dėl to, kad naujasis vadovas ir toliau mąsto bei elgiasi kaip specialistas.“

D. Čibonis.

 

Pirmieji dažniausiai vadovu skiria geriausią skyriaus darbuotoją. Iš pirmo žvilgsnio – gana logiškas sprendimas, nes tas darbuotojas nusipelnė įvertinimo už puikų darbą, galbūt jis pats jau kurį laiką tikisi paaukštinimo.

Ir čia susiduriama su klasikine dilema, ar geras specialistas gali būti geru vadovu. „Ir taip, ir ne, – sako pašnekovas. – Pagal statistiką tokio naujo vadovo sėkmės tikimybė lygi apytiksliai 50:50.“

D. Čibonis įvardija pagrindinius iššūkius, kurių neįveikę naujieji vadovai patiria fiasko. „Dauguma jų atsiranda dėl to, kad naujasis vadovas ir toliau mąsto bei elgiasi kaip specialistas“, – teigia jis.

Per mažai laiko vadovavimui

Darbuotojas, išrinktas eiti vadovo pareigas, ir toliau daug laiko skiria specialisto darbui. „Vadovo vaidmuo jam naujas ir nejaukus, o specialisto darbą išmano puikiai, todėl išnaudoja kiekvieną progą dirbti tą patį, ką dirba jo pavaldiniai. Dažniausiai pasiteisina tuo, kad niekas kitas su tais darbais nesugebės taip gerai susitvarkyti. Iš dalies jis teisus – juk ne veltui buvo geriausias specialistas, – aiškina ekspertas ir priduria: – Iš to kyla kita naujo vadovo yda – jis bando likti geriausiu skyriaus specialistu.“

Kas skatina naująjį vadovą taip elgtis?

Anot D. Čibonio, žmogui malonu jausti, kad dirba sėkmingai: „Vykdant naujas vadovo pareigas, sėkmė sunkiau pamatuojama, be to, dabar ji priklauso nuo pavaldinių rezultatų. O atlikdamas specialisto darbą asmeniškai nulemi rezultatą ir būdamas geru specialistu dažniau gali jausti sėkmę. Todėl naujasis vadovas ima konkuruoti su savo pavaldiniais ir siekia kuo ilgiau išlaikyti geriausio specialisto karūną.“

Pavaldiniams tai patinka, nes turėdami tokį vadovą jie lengvai gali savo sunkiausius darbus perduoti jam. Vadovas mielai apsiima padėti, nes taip jaučiasi naudingesnis ir reikalingesnis. Visi laimi? Iš tikrųjų pralaimi įmonė, skyrius ir visa komanda, nes neturi vadovo, kuris vadovautų, t. y. suburtų, organizuotų, ugdytų ir nukreiptų. Juk vadovas nuolat užsiėmęs kitais darbais.“

Jaučia kompleksą vadovauti buvusiems kolegoms

D. Čibonis pabrėžia, kad šis kompleksas būdingas daugeliui jaunesnio amžiaus vadovų: „Dar vakar kartu dirbome petys į petį, per kavos pertraukėles aptarinėjome savaitgalį ir vadovo asistentės naują šukuoseną, o šiandien tenka vesti skyriaus susirinkimą ir priekaištauti dėl nevykdomų planų.“

Kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp kolegiškų santykių ir vadovo bei pavaldinių subordinacijos?

„Labai svarbu, kad įmonėje būtų tinkamai perteiktas naujojo vadovo paskyrimas. Puiku, kai buvęs vadovas kolektyvui pozityviai pristato savo įpėdinį. Bet svarbiausia, kad paties naujojo vadovo galvoje įvyktų persilaužimas: vadovavimo kompleksas slypi viduje, o ne išorėje“, – tikina pašnekovas.

Ką rekomenduotumėte tokiam vadovui?

„Rekomenduoju iškart po paskyrimo organizuoti individualius pokalbius su kiekvienu darbuotoju, per juos aptarti abipusius lūkesčius ir susitarti dėl bendro darbo principų. Privalai tapti atsakomybės pavyzdžiu, priimdamas sprendimus paisyti sąžiningumo ir teisingumo principų, o suklydęs išdrįsti tai pripažinti, nes darbuotojai viską pastebi ir vertina“, – pataria pardavėjų ir vadovų ugdymo ekspertas.

Taigi geru vadovu gimstama ar tampama?

Vadovavimo metodai išmokstami, įgūdžiai įgyjami, bet kaip su lyderio savybėmis? „Manau, kad nemaža dalis lyderio savybių ugdoma nuo mažų dienų. Tačiau vieną dieną aplankė nušvitimas, kai suvokiau, kad lyderystė – tai teigiama įtaka kitiems. Padėk žmonėms jaustis ypatingiems, skirk dėmesį, padėk jiems lengviau pasiekti tikslus. Garsus saviugdos knygų autorius Zigas Ziglaras yra pasakęs: „Jei nori pasiekti daug didesnius tikslus, padėk kuo didesniam skaičiui žmonių pasiekti jų tikslus“, – šaunia citata baigia pokalbį D. Čibonis.