Privatūs asmenys į Lietuvoje ir užsienyje veikiančius startuolius per praėjusius metus investavo 5,7 mln. eurų, rodo Lietuvos verslo angelų tinklo „LitBAN“ apklausos duomenys. 2025 m. Lietuvos verslo angelai iš viso atliko 217 investicijų. Į vieną startuolį dažniausiai investuota nuo 5 iki 25 tūkst. eurų, o didžiausia skirta suma sudarė 250 tūkst. eurų. Nors verslo angelų investicijos praėjusiais metais sumažėjo, kas antras respondentas nurodo, kad šiais metais į startuolius norėtų investuoti daugiau.

„Didžioji dalis verslo angelų 2025 m. investavo į 1–4 startuolius, tačiau buvo ir tokių, kurie atliko po keliolika investicijų per metus. Kaip ir ankstesniais metais, didžioji dalis (74 proc.) visų investicijų buvo nukreiptos į Lietuvos startuolius, tačiau mūsų nariai taip pat investavo į JAV, Vokietijos, Estijos, Latvijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės, Olandijos ir keliose Afrikos valstybėse veikiančius startuolius“, – sako „LitBAN“ vadovė Roberta Rudokienė.

Išaugęs dėmesys gynybos startuoliams

Praėjusiais metais didžiausio verslo angelų dėmesio sulaukė gynybos ar dvigubos paskirties sprendimų kūrimu užsiimantys startuoliai. Pasak R. Rudokienės, per pastaruosius kelis metus išaugęs susidomėjimas gynybos technologijų sritimi yra dėsningas atsižvelgiant į vyraujančius geopolitinius iššūkius ir strateginius valstybės tikslus.

Antroje vietoje pagal 2025 m. pritrauktas verslo angelų investicijas atsidūrė gyvybės mokslų ir sveikatos technologijų startuoliai, trečioje vietoje – dirbtinio intelekto ir kitų giliųjų technologijų srityse veikiantys verslai. Šiek tiek mažiau dėmesio nei ankstesniais metais sulaukė finansinių technologijų vystytojai ir verslo programinės įrangos kūrėjai.

Pernai Lietuvos verslo angelai investavo į naktinio matymo optiką dronams kuriantį „Luna Robotics“, audinių apsaugą nuo radiologinio poveikio vystantį „BrachyDOSE“, avionikos sistemas kuriantį „WeSky“, lazerinės komunikacijos sprendimą plėtojantį „Astrolight“, biotechnologijomis paremtus neurologinių sutrikimų sprendimus kuriantį „Psylink“, finansų rinkų infrastruktūrą kuriantį „Axiology“, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros sprendimą plėtojantį „Inbalance grid“ ir kitus startuolius.

Suformuoti portfeliai rodo brandos etapą

Pasak R. Rudokienės, vyravęs ekonominis neapibrėžtumas ir bendrai sumažėjęs investicinis aktyvumas atsispindėjo ir verslo angelų sprendimuose. „LitBAN“ apklausoje jie nurodė, kad dėl ekonominės situacijos ar nerasdami jų lūkesčius atitinkančių startuolių savo lėšas buvo linkę dažniau nukreipti į kitas investicines priemones.

„Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos verslo angelų ekosistema pasiekė tam tikrą brandos lygį, nes nemaža dalis „LitBAN“ narių teigia, kad jau suformavo savo startuolių portfelį, t. y. skyrė šiai investicijų klasei numatytą sumą, o dabar laukia rezultatų. Turime narių, kurie savo investiciniuose portfeliuose turi investicijų į 40 ar 50 startuolių“, – sako R. Rudokienė.

Prie verslo angelų investicijų mažėjimo gali prisidėti ir tai, kad jau kurį laiką Lietuvos startuolių ekosistemoje nebuvo girdėti garsesnių istorijų apie sėkmingą pasitraukimą (angl. exit). Vis dėlto „LitBAN“ narių kasmetės apklausos rodo, kad per metus įvyksta bent keli sėkmingi pasitraukimai, pavyzdžiui, 2025 m. keturi verslo angelai pasitraukė iš startuolių pradinę investiciją padidinę nuo 2 iki 10 kartų.

Paskata ekosistemos plėtrai – lygiavertės mokestinės sąlygos

Pasak R. Rudokienės, optimistiškai nuteikia naujų dalyvių įsitraukimas ir ketinimai 2026-aisiais didinti investicijas į startuolius. „LitBAN“ apklausa rodo, kad šįmet 51 proc. tinklo narių planuoja į startuolius nukreipti daugiau lėšų. Aktyvumą šioje investicijų srityje galėtų paskatinti ir paskatos, kurios būtų lygiavertės kitiems investavimo būdams, pavyzdžiui, investicinė sąskaita.

„Investavimas į ankstyvos stadijos startuolius yra itin rizikinga investicijų rūšis su mažu likvidumu. Tačiau Lietuvoje trūksta ne tik paskatų investuoti į startuolius, bet į juos investavę verslo angelai negali pasinaudoti investicinės sąskaitos teikiamomis galimybėmis. Tuo metu sėkmės atvejais jie susiduria su dvigubu apmokestinimu, jei investuojama per sindikato schemą“, – pastebi „LitBAN“ vadovė.

Anot jos, jei būtų išspręstas dvigubo apmokestinimo klausimas, o investavimas į startuolius būtų traktuojamas kaip bet kokia kita investicijų rūšis, kuriai taikomas investicinės sąskaitos režimas, tai galėtų prisidėti prie tolesnės ekosistemos plėtros ir naujos kartos startuolių bumo.

Šiuo metu Lietuvos verslo angelų tinklas „LitBAN“ vienija daugiau kaip 300 narių. Per 8 veiklos metus šio tinklo nariai į startuolius iš viso yra investavę daugiau kaip 55 mln. eurų.

Daugiau informacijos:

Roberta Rudokienė
„LitBAN“ vykdomoji direktorė
+370 655 83355
roberta@litban.lt