Kai kalbama apie darbo teisę ir kylančius darbo santykių nesutarimus, neretai minima būtent darbuotojų interesų gynyba. Vis dėlto įmonėms taip pat gana dažnai tenka ginti savo teises. Nesutarimų priežastys gali būti įvairios – nuo akivaizdaus elementarių darbo sutarties sąlygų nesilaikymo iki itin painių situacijų, susijusių, pavyzdžiui, su galimais nekonkuravimo sutarties pažeidimais. Taigi kokiais veiksmais įvairių įmonių darbuotojai bene dažniausiai pažeidžia darbdavio interesus? Toliau – keli dažnų situacijų pavyzdžiai ir teisininkės įžvalgos bei patarimai verslams.

Nekonkuravimo sutarties pažeidimai

Pagal verslo pobūdį kai kurioms įmonėms tenka su darbuotojais sudaryti nekonkuravimo sutartis – kai kurie specialistai turi itin daug įtakos vystant ir įgyvendinant projektus, o įgytos žinios bei patirtys užtikrina ne tik aukštą darbuotojo kvalifikaciją, bet ir įmonės konkurencinį pranašumą. Dažniausiai nekonkuravimo susitarimais siekiama apriboti darbuotojų galimybes per tam tikrą laikotarpį po išėjimo iš įmonės prisijungti prie konkurentų arba pradėti konkuruojantį verslą.

Advokatai darbo teisės klausimais, konsultuojantys įvairių sričių verslus, patvirtina – teisinių veiksmų imtis tenka, kai darbuotojas pažeidžia šias sąlygas ir galimai būtent dėl to nukenčia verslas, sumažėja jo išskirtinumas, konkurencingumas ir pan.

„Neretai kilus ginčui, pavyzdžiui, darbuotojui atskleidus tam tikrą informaciją apie bendrovę arba perėjus dirbti į konkuruojančią įmonę, darbdaviai turi įveikti sunkiausius kelius tam, kad įpareigotų darbuotoją susilaikyti nuo atitinkamų veiksmų arba atlyginti padarytą žalą. Siekiant to išvengti, bendrovėms paprasčiausiai užtektų iš anksto investuoti į darbo teisės dokumentų parengimą“, – sako „Motieka ir Audzevičius“ teisininkė Raminta Girtavičiūtė.

Konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių atskleidimas

Kitas panašus atvejis – konfidencialios informacijos, o taip pat ir komercinių paslapčių atskleidimo atvejai. Čia taip pat situacijų būna įvairių – nuo pasidalijimo partnerių kontaktais, konfidencialiomis sutarčių sąlygomis ar kita jautria informacija, kuri leidžia užtikrinti verslo stabilumą ar konkurencinį pranašumą. Nenuostabu, kad skaitmenizacijos amžiuje daugelis darbuotojų turi prieigą prie mažesnės ar didesnės svarbos slaptos informacijos – prisijungimų prie duomenų bazių, komercinių paslapčių, klientų sąrašų ar verslo strategijų.

Konfliktai kyla dėl labai paprastos priežasties – kai darbuotojas ar darbuotoja neteisėtai dalijasi šia informacija su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, konkurentais ar visuomene. Teisinių problemų kyla nebūtinai dėl tyčinių veiksmų, kartais ir dėl neapgalvotų ėjimų, kurie patraukia darbuotojus atsakomybėn.

„Daug lengviau darbuotoją darbo santykių pradžioje supažindinti su bendrovės konfidencialios informacijos sąrašu ir sudaryti susitarimą dėl šios informacijos apsaugos, nei kilus ginčui įrodinėti, kad atskleista informacija atitinka įstatyme įtvirtintus komercinės paslapties reikalavimus ir jai savaime taikoma apsauga. Būtent todėl įmonės neturėtų laukti, kol įvyks blogiausias scenarijus, ir tada imtis atitinkamų veiksmų, jos turėtų būti iš anksto pasiruošusios viskam“, – pasakoja darbo teisės ekspertė.

Žala bendrovės turtui ar neteisėtas šio pasisavinimas

Kai kuriais atvejais verslams teisinių veiksmų prieš darbuotojus tenka imtis ir dėl apgadinto ar pasisavinto turto. Dėl apgadinto turto, žinoma, teisminiu keliu ginčai sprendžiami kur kas rečiau, tai turi būti išskirtiniai atvejai ir vienaip ar kitaip įmonei brangiai atsieinantis turtas. Kur kas dažnesnis scenarijus – teisminiu keliu sprendžiami turto pasisavinimo atvejai. 

Pasisavinimas apima neteisėtą bendrovės išteklių naudojimą arba vagystę – tai gali apimti fizinį ar skaitmeninį turtą ar tiesiog specialistams prieinamas lėšas.

Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas

Prie įmonės turto priskiriamas ne tik fizinis, bet ir intelektinis turtas. Jis, beje, verslams kartais yra brangesnis už fizinius daiktus, įmonės automobilius ar net biurus. Tam tikra intelektinė nuosavybė gali būti viso verslo gyvavimo ar konkurencingumo pagrindas. Skaitmenizacijos amžiuje būtent apie intelektinį turtą ir teisių į šį turtą pažeidimus kalbama kur kas dažniau.

Kada kyla nesutarimai ir ginčai pasiekia teismus? Puikus pavyzdys, situacijos, kai darbuotojai be leidimo naudoja įmonės patentuotą technologiją, prekių ženklu pažymėtą medžiagą arba dirbdami sukuria konkuruojančią intelektinę nuosavybę. 

Apskritai, dažniausiai darbo santykius aiškintis bei savo verslo interesus ginti tenka tada, kai nesilaikoma darbo sutartyse nurodomų konkrečių pareigų, atsakomybių ir įdarbinimo sąlygų. Būtent dėl šios priežasties darbo teisės advokatai verslams, nepriklausomai nuo jų dydžio ar srities, rekomenduoja individualizuoti darbo sutartis. Jei nesate tikri, ar jūsų įmonė užtikrina atitiktį darbo teisei ir visa aktuali dokumentacija atspindi įmonės poreikius, verta pasikonsultuoti su šios srities teisininkais.

„Motieka ir Audzevičius“ teisininkė R. Girtavičiūtė primena, kad pirmasis žingsnis siekiant apsisaugoti nuo minėtų situacijų – investicija į darbo teisės dokumentų parengimą. „Visai nesvarbu, ar tai būtų visoje bendrovėje taikoma turto naudojimo tvarka, kuri užtikrintų, kad darbuotojai materialinius išteklius naudotų tik darbdavio nurodytu būdu, ar individualūs susitarimai dėl nekonkuravimo ar konfidencialios informacijos apsaugos – reikiami dokumentai gali bendrovei sutaupyti tiek laiko, tiek finansinių išteklių“, – kiekvienai įmonei pataria specialistė.