Nors Lietuva priklauso antrai didžiausiai pagal kapitalizaciją pasaulio biržų sistemai „Nasdaq“, tačiau ekspertai pastebi, kad mažoms ir vidutinėms įmonėms skintis kelią į biržą nėra paprasta. Visgi dviem tokioms Lietuvos bendrovėms, nusprendusioms išplatinti vertybinius popierius, pavyko ne tik pritraukti milijoninių investicijų, bet ir gauti subsidijas, kurios sumažino patekimo į biržą kaštus. Tikimasi, kad tai paskatins ir kitas mažas ir vidutines įmones drąsiau žengti į kapitalo rinką.

Subsidijoms skirta po 50 tūkst. eurų

 „Tarptautinėse vertybinių popierių biržose sukasi milijardai eurų investuotojų kapitalo, tačiau nedidelėms įmonėms yra sudėtinga savarankiškai žengti į viešą kapitalo rinką, kadangi tai susiję su nemažais kaštais. Kita vertus, greičiausiai dar ne visos bendrovės žino, kad tam gali pagelbėti valstybės finansavimas, kuris padeda padengti dalį išlaidų, patirtų išleidžiant ir įtraukiant vertybinius popierius į rinkos prekybos sąrašus“, – pastebi nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovė Kristina Račkauskaitė-Liandzergienė.

INVEGA yra gavusi šešių mažų ir vidutinių įmonių paraiškas gauti subsidijas, iš kurių finansavimą jau gavo dvi bendrovės, į vertybinių popierių biržą sėkmingai įtraukusios išplatintas obligacijų emisijas. Šioms įmonėms skirta po 50 tūkst. eurų – tai maksimali subsidijos suma obligacijų išplatinimo atveju. Tuo tarpu akcijas išplatinusi ir į vertybinių popierių biržą įtraukusi įmonė gali pretenduoti į subsidiją, siekiančią iki 100 tūkst. eurų.

Abi minėtos įmonės vertybinių popierių rinkoje sulaukė milijoninių investicijų. Skolų valdymo bendrovė „Legal Balance“ pritraukė 2 mln. eurų, kuriuos ketina panaudoti plėtrai Lietuvoje ir Latvijoje, taip pat žengti į naujas rinkas.

Į vertybinių popierių sąrašą taip pat įtraukta bendrovės „Atsinaujinančios energetikos investicijos” 35 mln. eurų žaliųjų obligacijų emisija, kurios lėšos bus panaudotos atsinaujinančios energetikos projektų – saulės bei vėjo jėgainių – plėtrai Baltijos šalyse bei Lenkijoje.

 Investuotojus traukia ne tik žinomi vardai

Statistikos platformos „Statista“ vertinimu, šiemet kovą „Nasdaq“ kapitalizacija pasaulio mastu siekė 18,99 trln. JAV dolerių ir nusileido tik NYSE (25,15 trln. JAV dolerių).

JAV rinkoje veikianti „Nasdaq“ birža gali pasidžiaugti tokiais listinguojamų verslų vardais kaip „Apple“, „Microsoft Corporation“, „Google“ savininkė „Alphabet“, taip pat „Amazon“, „Tesla“, „Meta Platforms“.

Lietuvoje „Nasdaq Vilnius“ Oficialiajame sąraše kotiruojamos tokios mūsų šalies įmonės kaip „Telia Lietuva“, „Rokiškio sūris“, „Ignitis“ grupė, „AUGA group“, „Apranga“.

Vis dėlto, anot „Nasdaq Vilnius“ Ryšių su klientais vadovės Emilijos Ivanauskaitės, nors tokios įmonės ne veltui laikomos flagmanais, kurių vertybiniai popieriai generuoja didžiausias prekybos apimtis, investuotojai yra linkę nukreipti kapitalą ne tik į visuotinai žinomus, kitų jau seniai atrastus vardus.

„Jau minėtas dviejų įmonių, pritraukusių milijonines investicijas, pavyzdys rodo, kad investuotojai nepavargsta ieškoti perliukų. Todėl maži ir vidutiniai verslai, susiduriantys su papildomo kapitalo poreikiu, galėtų drąsiau pagalvoti ir apie biržos variantą. Įmonės, pretenduojančios į subsidiją, vertybinius popierius gali platinti ir įtraukti į „Nasdaq Vilnius“ reguliuojamą arba alternatyviąją vertybinių popierių rinką „First North“ Lietuvoje. Subsidiją galima gauti po vertybinių popierių įtraukimo į biržos prekybos sąrašus“, – primena E. Ivanauskaitė.

Subsidijoms, padedančioms sumažinti patekimo į biržą išlaidas, yra numatyta skirti iki 1 mln. eurų, iš jų 350 tūkst. eurų jau rezervuota pagal įmonių pateiktas paraiškas. Matydama didesnį verslo poreikį, INVEGA gali kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją dėl priemonei numatytų lėšų sumos padidinimo.

Tokio tipo subsidijos – viena iš daugiau nei 30-ties verslo finansavimo priemonių, administruojamų nacionalinės plėtros įstaigos statusą turinčios INVEGOS.