Sėkmės, grožio kulto, ypatingai transliuojamo socialiniuose tinkluose, laikais, už kadro lieka tikrasis gyvenimas: su klaidomis, nusivylimais, nepatenkintais lūkesčiais. Kai kurie nuomonės formuotojai ima kalbėti apie emocinę sveikatą, įprastai nerodomas, neestetiškas gyvenimo detales. Ši tema neaplenkia ir verslo – vadovai teikia vis didesnį dėmesį darbuotojų darbo – gyvenimo balansui, tačiau sėkmės faktorius priklauso ne tik nuo komandos ar vadovo gerbūvio. Versle, kaip ir sporte – turi treniruoti daug sričių, siekti gerų rezultatų, tačiau mokėti tvarkytis ir su klaidomis.

Be klaidų – tik uždavinys, bet ne visas kelias

Klaidos – gyvenimo dalis ir, kad ir kaip banaliai beskambėtų, galimybė mokytis, sako Jeremy Schwartz, buvęs tarptautinių pasaulinių korporacijų, tokių kaip Coca-Cola, L’Oreal, Pandora, McKinsey, The Body Shop generalinis direktorius (angl. CEO). Paklaustas, ar įmanoma išvengti klaidų, Jeremy atsako: iš tiesų, daug žmonių versle sugeba išvengti nesėkmės, nes vengia to, ką galima pavadinti rizika.

„Versle turime būti labai atsargūs, vartodami žodį „rizika“, nes paprastai tai stabdo žmones nuo inovacijų kūrimo, eksperimentų – ką jie iš tiesų turėtų daryti. Kaskart, kai kalbame apie riziką, tuo pačiu turime įvertinti pasekmes, jei dalykai pakryptų į blogąją pusę, nes labai dažnai jos būna daug mažesnės, nei žmonės galvoja. Vienas iš būdų būti inovatyviu, tačiau kartu valdyti rizikas – kurti greituosius prototipus. Jie leidžia rinkti realius duomenis ir suteikia organizacijoms pasitikėjimo progresuoti iki pilno inovacijos išvystymo,“ – teigia J. Schwartz.

 

Atsistoti po stiprių smūgių padeda lankstumas ir tikslas

Viena klaidų versle – bet kokia kaina siekti išvengti nesėkmės. Anot lyderystės eksperto, pranešėjo Jeremy Schwartz, ši strategija gali atnešti tam tikrų rezultatų, tačiau jie vargu bus fenomenalūs.

„Egzistuoja du verslininkų tipai – tie, kurie darys viską, kad išvengtų klaidų ir tie, kurie „lažinsis“ dėl savo sprendimų tikėdamiesi, kad jie bus teisingi ir kilstels į aukštesnį lygį. Visgi patirtis rodo, kad tie per daug atsargūs vadovai, kurie niekada nerizikuoja, vargu ar pasieks tokių rezultatų, kaip įmonės, kurios prisiima riziką ir išbando kažką naujo,“ – teigia J. Schwartz.

Jei siekiate daugiau, nei vidutiniai rezultatai, iškils klausimas – ar įmanoma pasiruošti nesėkmei, o tiksliau tam, ką daryti jai ištikus? Pasaulio kikbokso čempionas Sergej Maslobojev įsitikinęs: treniruotės, skirtos laimėti, negali apsieiti be pasiruošimo ir priimti smūgius ar kritimus. Pasak čempiono, psichologiškai atsitiesti po patirtų pralaimėjimų padeda aukštesnis tikslas, o atlaikyti smūgius, kai kova vyksta ne pagal planą – lankstumas.

 

„Treniruoti reikia ir „sprendimų“, „smegenų“ raumenį. Jei esi pratęs į tai, kas vyksta tavo gyvenime, numoti ranka ir plaukti pasroviui, tu jo netreniruoji. Kai jauti skausmą, kai situacija pasisuka ne tokia linkme ir iš tiesų sunku, tu pradedi sau uždavinėti klausimus: „Gerai, ką man daryti, kad priešininkas ten nebepataikytų? Ką aš darau ne taip? Ko man nebedaryti?“ – sako S. Maslobojev.

Čempiono teigimu, meistriškumas – tai gebėjimas keisti taktiką, planus, priklausomai nuo aplinkybių. Naujokas gali turėti puikų planą, bet vos tik viena jo dalis nepasiteisina, jis krenta į srovę ir plaukia, nebegalėdamas tos situacijos suvaldyti. Tad lankstumas padeda laimėti.

Jei sėkmė nebeneša pasitenkinimo?

Viena paskutiniu metu taip pat vis dažniau aptariamų temų – perdegimas. Vystant daug veiklų, dirbant sunkiai, neretai – stresinėse situacijose, rizika pervargti ir prarasti motyvaciją tampa vis didesnė. Pasak kovos menų čempiono Sergej Maslobojev, per veiklos gausą imi suprasti, kad nebematai „savęs“ – koks laikas, kas konkrečiai gyvenime yra man ir apie mane? Tokios būsenos sunku siekti tikslo, nes dingsta vidinis noras.

„Grįžus su titulu vienintelė mintis buvo: o kas toliau? Dabar reikės vėl treniruotis, ginti titulą, o kam? Tai – didžiausia demotyvacija, tad, norint judėti į priekį, turi visada žinoti, ko sieki ir kodėl, ir šis siekis turi kilti iš tavo vidaus. Darbas su savimi yra būtinas – jei eini pasroviui ir tikiesi, kad viskas susistatys į savo vietas, to tikrai nebus. Taip gyvena 99 proc. žmonių: laukia savaitgalių ir vėl keikiasi, nes atėjo pirmadienis. Jie bando pabėgt nuo gyvenimo, tačiau juk juo reikia mėgautis! Netgi nesėkmės yra pamokos ir dovanos mums tam, kad mes tobulėtume, kad galėtume tapti dar stipresniais ir pranašesniais,“ – sako S. Maslobojev.

Kai rankose atsakomybė ir prieš save, ir prieš kitus

Kalbant apie verslą, rizikos valdymas, pasiruošimas nesėkmėms, o kartu – ir atsakomybė gula ant vadovų pečių. Pasak ekspertų, verslo principus tikrai galima sugretinti su sporte naudojamais – aiškus tikslas, strategija, tačiau lankstumas ir kūrybiškumas priimant sprendimus veda prie išskirtinių rezultatų.

 

Laura Panovienė, tarptautinio pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių tinklo „Workland“, valdančio 13 verslo centrų Baltijos šalyse, vadovė Lietuvoje teigia, kad vienas iš svarbiausių vadovo uždavinių – tai greitų sprendimų priėmimas, kuriam užtrukus visa komanda įklimpsta laukime, arba pradeda judėti skirtingomis kryptimis. 

„Nemažiau svarbus komandos narių pasitikėjimas ir palaikymas: bet kokia konkurencija komandos viduje atima daug jėgų ir energijos. Be to, versle – lygiai taip pat, kaip ir sporte – visuomet bus nenumatytų situacijų, kurias reikės spręsti čia ir dabar, visoms rizikoms įvertinti esant laba mažai laiko,“ – teigia L. Panovienė.

Anot L. Panovienės, vadovai, siekiantys įmonės plėtros, supranta, kad turi koncentruotis į savo tiesioginę veiklą ir atsiriboti nuo sprendimų, kurie, nors ir yra būtini, gali būti išsprendžiami be jų pagalbos. Apie vadovų koncentravimąsi į strateginį įmonės valdymą Jeremy Schwartz pateikė puikų pavyzdį:

Vadovo darbas – pamatyti problemas

„Nors „Bodyshop“ pardavimai buvo geri, žmonių, besilankančių parduotuvėse, skaičius, buvo mažėjantis. Niekas apie tai nekalbėjo, tačiau supratau, kad tai nėra geras ženklas ir turiu reaguoti. Nusprendžiau, žinoma, perkeltine prasme, „užrakinti“ penkis žmones kambaryje savaitei ir paprašiau jų visą laiką dedikuoti šios problemos sprendimui. Po penkių dienų buvo rasta priežastis ir mes galėjome ją spręsti. Vadovo darbas – pamatyti problemas ten, kur kiti jų nemato ir drąsiai veikti, kad įsiterptume tada, kol nėra bėdų. Čia laikas visada yra priešas, reikia veikti greitai,“ – tikina J. Schwartz.

Lauros Panovienės teigimu, dažnai pamirštame vieną iš nerašytų visų įmonių tikslų –produktyvų laiko panaudojimą, o verslas, orientuotas ir į jo klientų laiko taupymą – pasmerktas sėkmei.

„Ta pati biuro nuoma – puikus pavyzdys. Ne visur reikalingos rizikos, būtent biuro nuomos atžvilgiu norisi „neapsikrauti“ papildomais klausimais ir darbais. Jau dabar įmonės į šią sritį žvelgia strategiškai ir suprasdamos, kad negali numatyti darbo vietų poreikio, įrengimo kaštų, renkasi pilnai aptarnaujamus ir lanksčius sprendimus – taip minimizuojama rizika dėl ilgalaikių finansų, be to, galima išlikti lanksčiam, o savo pagrindinį laiką skirti verslo vystymui. Požiūris yra viskas,“– sako L. Panovienė.