2022 lapkričio 30 d. įvyko didžiausia marketingo konferencija LIMA DAY LIETUVA’22. Šios konferencijos pranešėjas „Caption“ vadovas Karolis Rimkus pristatė temą „Baigėsi komfortabilus dešimtmetis socialiniuose tinkluose“. Apžvelgsime įvykusius pokyčius praėjusį dešimtmetį, nes būtent tiek laiko Lietuvoje dirbama su socialiniais tinklais. Kas laukia ateinančiais metais?

2012 metais „National Geographic“ sukūrė vidutinį pasaulio pilietį – įvairius veidus sudėjo į vieną. Karolis siūlo įsivaizduoti, kad tai bus 2012 m. socialiniuose tinkluose dirbęs ekspertas. Tais metais buvo išrinkti metų žodžiai Gix, dabar svetimos gėdos pojūtį kuriantys žodžiai Swag ir Yolo. Žmonės tuomet šoko pagal Gan Gan stilių. Socialinių tinklų ekspertai prieš dešimtmetį dirbo Excel lentelėse ir planavo savo turinį. Galbūt ir dabar dar taip dirbate. Tai yra patogi klasika, tik ar dar vis veikianti šiais laikais?

Kas pasikeitė per pastarąjį dešimtmetį?

Socialiniai tinklai stipriai supanašėjo, tuos pačius funkcionalumus turi didžioji dalis. Vienam įvedus naujovę, kiti stengiasi skubiai perimti. Dėl programų panašumų kartais nebeskiriame kurioje programoje esame. Vartotojui galbūt patogu, palengvinamas procesas, bet prarandamas unikalumas.

Socialiniai tinklai tapo nebe tokie socialūs, mažiau įtraukiantys, kitaip kuriamas turinys. Šiandien tai keičiasi. Tai galime pastebėti žiūrint per funkcionalumų prizmę Pavyzdžiui, Tik Tok‘e galime jungti savo video su kitų sukurtais video, reaguoti į kitų sukurtus video, patiems kurti turinį. Tokių funkcionalumų įsitraukimui atsiranda ir kitose platformose, pavyzdžiui Instagram pradėjo leisti žymėti patiktukus istorijoms. Nors tai galbūt atrodo kaip senas dalykas, bet tai atsirado tik praėjusiais metais. Ir daug kitų funkcijų, leidžiančių įsitraukti į kuriamą turinį.

Tačiau praraja jaučiasi kitoje perspektyvoje, tai reiškia, kad nėra tokio kaip įsitraukimo viduriuko socialiniuose tinkluose, įsitraukimo turinys yra arba privatus, arba viešas. Ir žalia zona yra ta, kurią sugeba socialiniai tinklai monetizuoti, bet jie tikrai nori uždirbti ne tik iš žaliosios zonos, juolab teisingiau būtų sakyti, kad yra dar intymi zona, kurioje bendrauja tik du žmonės ir tik du žmonės matys tą turinį, kurį sukuriame ir tai dažniausiai yra pranešimo siuntimo programėlės. Ieškoma būdų kaip išnaudoti šias platformas rodant reklamas.

Geras produktas ir geras turinys didina vartotojų skaičių

Nuolat girdime apie turinio kovas, bet tokios įmonės kaip Netflix suprato, kad ne kainų mechanizmai, ne akcijos, o paprasčiausiai geras produktas ir geras turinys ir yra tas faktorius, kuris leidžia pasididinti paskutiniais metai kritusį vartotojų skaičių. Tai svarbu ir socialiniams tinklams – žmonės ieško gero turinio.

Dar iki 2018, Facebook kviesdavo turinio kūrėjus dirbti pas save ir kurti turinį. Vėliau suprato, kad turinio kūrėjų yra milijardai, nusprendė, kad jiems bus paprasčiau skatinti iš išorės žmones kurti turinį, lengvinti kūrėjams darbą, pavyzdžiui kuriant patogius įrankius.

Dar prieš keletą metų buvo labai ne daug funkcionalumų, o šiandien Instagram praktiškai tampa video montavimo įrenginiu. Kai kurie moka tiesiogiai: Tik Tok‘as, Instagram iniciatyva moka pinigus už tam tikras peržiūras ir turinį prie kurio platforma gali reklamuotis. Linkedin turi kūrėjų programas visose angliakalbėse šalyse, kuriose moka kūrėjams už tai, kad jie kuria turinį. Laukiame kada tai bus Lietuvoje.

Keičiasi turinio kūrimo perspektyva, jei anksčiau rinkdavomės, ką norime matyti ir sekti, žinoma, tai galime daryti ir dabar, bet socialinių tinklų platformos intensyviau siūlo turinį. Pats M. Zuckerberg 2022 spalio mėnesio „The Verge“ interviu sakė, kad per artimiausius porų metų jie patys daugiau spręs, kokį turinį mes matysime. „Galbūt tai skamba baisiai, nes prarandame kontrolę, bet iš verslo perspektyvos tai visiškai logiškas sprendimas. Vartotojų kuriamas turinys mažėja nuo 2015 m., kiekvienais metais žmonės nekuria platformų, tiesiog ateina pažiūrėti, ką daro kiti. Tuo tarpu, algoritmai gerėja ir jie vis geriau sugeba suprasti, ką žmonės nori matyti“, – pasakoja pranešėjas.

Prieš kelerius metus prekių ženklai įvardindavo, kad svarbu būti autentišku, dabar jie siekia būti žmonėmis. Tendencijos rodo, kad darbdavio prekės ženklas darosi vis svarbesnis ir kartu su juo darosi svarbesnis darbuotojų atstovavimas, tai reiškia, kad patys žmonės dirbantys organizacijoje kalba apie darbdavį. Tokią žmogaus komunikaciją siekia turėti ir įmonės ir net šunys Linkedin tampa žmonėmis.

Platforma „BeReal“

Platforma „BeReal“ sukurta tik žmogui, atrodė prekės ženklui nėra galimybės į ją pakliūti. Formatas nepatogus, kartą per dieną gaunami pranešimai skatinantys greitai įkelti turinį. Įkėlus vėliau tampi ne autentišku, ne organišku. Bet prekių ženklai ir čia randa būdus reklamai. Pavyzdžiui, suteikiamos nuolaidas pamačiusiems pranešimą. „Tai yra planavimo košmaras, jei prisimintumėte pranešimo pradžioje pasakotą prieš dešimtmetį gyvavusį socialinių tinklų ekspertą, dirbantį ir planuojantį darbus mėnesį į priekį Excel programoje. „BeReal“ platforma visiškai išmuša iš vėžių, nes turi veikti čia ir dabar ir toks, koks esi. Bandžiau pasidomėti kaip pasaulis reaguoja į „BeReal“ ir esu giliai nustebęs, kad daug prekių ženklų nėra net pasiėmę savo paskirų“, – pasakoja pranešėjas.

Prekės ženklai nebebijo „shitcore“. Kas tai yra galite suprasti peržiūrėję „KFC Spain“ reklamą, kurioje filmuojama vištos šlaunis gulinti ant žemės. Tai reiškia, kad tarsi tyčia montuojame prastus video. Bet tai veikia nuo tobulo turinio pavargusią auditoriją. Tai nėra kažkieno eksperimentas, o realiai kūrybiškumo ir efektyvumo konkursuose apdovanojimų sulaukiančios reklaminės kompanijos.