2021-aisiais Baltijos šalių startuoliai gavo daugiausiai investicijų per visą dešimtmetį, o 2022-ieji pakilias nuotaikas pakeitė abejonėmis dėl ateities. Rizikos kapitalo fondo „Firstpick“ komanda dalijasi svarbiausiomis šių metų Baltijos šalių startuolių ekosistemos tendencijomis.

Sumažėjęs dėmesys ankstyvos stadijos startuoliams

Remiantis „Firstpick“ duomenimis, šiemet Lietuvos, Latvijos ir Estijos startuoliai iš viso pritraukė 1,603 mlrd. Eur investicijų, lyginant su 1,894 mlrd. Eur 2021-aisiais. Per praėjusius metus Baltijos šalyse sudaryti 190 sandoriai, o šiemet, t. y., iki šių metų gruodžio 1 d. – 124.

„Bendra investicijų suma Baltijos šalyse 2021 m. ir 2022 m. skiriasi tik 291 mln. Eur, tad teigti, kad startuoliams šie metai buvo daug blogesni – nebūtų teisinga. Tačiau dalis didžiųjų investicijų yra praėjusių metų darbo rezultatas, todėl bendra investicijų suma ne iki galo atspindi šiemet atsiradusį recesijos sentimentą. Aiškus ir investicijų į ankstyvos stadijos startuolius trūkumas. Tai išduoda faktas, jog investicijų vertė pasikeitė nedaug, o sandorių sudaryta daug mažiau“, – sako „Firstpick“ vadovė Jonė Vaitulevičiūtė.

Šiemet tempą išlaikė Estija

„Crunchbase“ publikuotoje apžvalgoje nurodoma, kad pasaulyje rizikos kapitalo fondų investicijos į startuolius 2022-aisias krito – trečiajame šių metų ketvirtyje fiksuotas 50% metinis investicijų kritimas. Investicijų tempai lėtėjo ir Baltijos šalyse. Nuo metų pradžios investicijos regione krito kiekvieną ketvirtį ir, po geriausių startuoliams 2021 metų, grįžta į priešpandeminį lygį.

Estijoje šiemet investuota 1,295 mlrd. Eur (2021 – 1,03 mlrd. Eur) arba 81 proc. Baltijos šalių startuolių pritrauktų investicijų. Lietuvoje – 241 mln. Eur (2021 – 419 mln. Eur) arba 15 proc., o kaimyninėje Latvijoje – 67 mln. arba 4 proc.

Estijos lyderiavimą išduoda ir sandorių skaičius – jų šiemet Estijoje atlikta 70, t.y. dvigubai daugiau nei Lietuvoje (31) ir triskart daugiau nei Latvijoje (23).

Daugiausia investicijų pritraukė transporto, programinės įrangos ir FinTech sektoriai. Investicijų į transporto startuolius dominavimą nulėmė 600 mln. Eur vertės investicija į estų „Bolt“.

Subrendusi ekosistema

Dalis tendencijų nuteikia pozityviai. Matomas vis didesnis užsienio investuotojų susidomėjimas Baltijos šalių startuoliais. Užsienio fondai yra atsakingi už daugiau nei 90 proc. visų investicijų į regiono startuolius vertės. 2022 m. aktyviausiai investavo ir po tris sandorius regione atliko „Lighthouse Ventures“, „Icebreaker“ ir „Superhero Capital“.

Šiemet kas mėnesį įvyko bent vienas A serijos ar vėlesnės stadijos raundas. Tarp jų – „Kevin“ 65 mln. Eur investicija, „Eurora“ su 40 mln. Eur ir „NFTPort“ su 25 mln. Eur. Taip pat, regione atsirado trys nauji vienaragiai – lietuvių „Nord Security“ ir estų „Glia“ bei „Veriff“.

„Džiugina tai, kad Baltijos šalyse pernai investavo net 6 „tier-1“ fondai – „Accel“, „Burda Principal Investments“, „Tiger Global“, „Atomico“, „Target Global“ ir „Index Ventures“. Būti pastebėtiems didžiausių ir žinomiausių pasaulio fondų yra didelis pasiekimas ir visos ekosistemos pastangų rezultatas“, – sako J. Vaitulevičiūtė.

Ko tikėtis 2023-aisiais?

Lėtėjant investicijų tempui startuoliai ir investuotojai pradeda nerimauti dėl ateinančių metų. „Firstpick“ komandos nuomone – pinigų investicijoms regione bus, tačiau įmonės turi nusiteikti operuoti kur kas efektyviau.

„Baltijos šalių startuoliai yra ypatingi dėl kelių priežasčių, kurios padės išlaikyti augimą. Pirmiausia, startuoliai mūsų regione pasižymi efektyviu kapitalo panaudojimu – investicijos į tokius startuolius ir toliau vyks. Saugumo jausmą turėtų suteikti ir nauji Lietuvoje įsikūrusių fondų investavimo ciklai. Taip pat nemažai kapitalo jau kurį laiką yra Estijoje, nors estai nėra aktyvūs investuotojai į lietuvių startuolius. Akivaizdu, kad užsienio fondai bus atsargesni, todėl jų investicijų, dažniausiai – „seed“ ir vėlesnėse stadijose, gali tikėtis tik pačios geriausios komandos“, – apibrendina J. Vaitulevičiūtė.