Dvi draugės, daug keliavusios ir gyvenusios skirtingose šalyse, grįžo gyventi į Lietuvą. Ir čia, turėdamos darbus visu etatu, savo vakarus skiria praėjusių metų sausio viduryje atidarytai nuotolinei Pasaulio lietuvių mokyklai.

Draugės nuo mokyklos laikų

Vilnietės Akvilė Bartaševičiūtė (31) ir Urtė Atkočiūnaitė (31), viena baigusi Vilniaus Minties, o kita – Jėzuitų – gimnazijas, susitiko dar mokykloje, nes vienu metu mokėsi ten pat. Vėliau merginos abi kartu studijavo Birmingamo (Jungtinė Karalystė) universitete. Akvilė baigė renginių ir projektų organizavimo, o Urtė – viešbučių administravimo studijas. Po to Urtė dar įgijo renginių organizavimo žinių Melburne (Australija). Abi išbandė aptarnavimo srities darbus: barmenės, padavėjos, viešbučių registratorės.

„Ilgai buvom labai geros draugės, daug keliavome, kartu mokėmės užsienyje, vis pagalvodavome, kad smagu būtų ir kokį verslą kartu turėti. Nors tradiciškai visi sako, kad draugai ir šeimos nariai neturėtų kartu kurti verslo, mes to nelabai bijojome, nusibrėžėme viskam aiškias ribas ir jau metus dirbame kartu“, – pasakoja A. Bartaševičiūtė.

Iš gyvenimo užsienyje patirties

Pasak A. Bartaševičiūtės, verslo idėja gimė iš patirties gyvenant užsienyje. Ji prisipažįsta asmeniškai niekada nesupratusi, kodėl lietuvių bendruomenės, gyvenančios šalia, tarpusavyje nebendrauja. „Man atrodė, kad esame per maža šalis, turime tik kelis milijonus gyventojų, todėl keista, kai lietuviai, gyvenantys svetur, tarpusavyje net nesikalba. Pačios save vadindamos pasaulio lietuvėmis, daug keliavusios, gyvenusios skirtingose šalyse, tačiau grįžusios gyventi į Lietuvą, norėjome perteikti tą jausmą ir kitiems, – savo požiūrį dėsto pašnekovė. – Aš esu dirbusi su lietuvybės jausmą stiprinančiais projektais, tačiau supratau, kad jie dažnai labiau skirti suaugusiesiems, o ne vaikams. Taip atėjo mintis, kad išeivijos vaikai taip pat gali mokytis būti pasaulio lietuviais. Labai svarbu išsaugoti tautą, kalbą, tradicijas, tačiau svarbu ir pamatyti pasaulį, suprasti, kad esi ne vienas išeivis, kad aplink tave yra ir daugiau tokių vaikų, kad ne tik tavo senelis Lietuvoje kalba lietuviškai.“

Perteikti lietuvybės jausmą

Abiejų mokyklos steigėjų tikslas – sukurti saugią nuotolinę erdvę, kurioje viso pasaulio lietuviai galėtų mokytis lietuviškai, kurti ir išreikšti save per įvairaus pobūdžio edukacines pamokas. „Norėjome, kad vienoje pamokoje galėtų mokytis vaikai iš bet kurios pasaulio vietos, – akcentuoja pašnekovės ir džiaugiasi, kad visas įgyvendinimo procesas vyko labai greitai. – Kai papasakojau Urtei apie mokyklos idėją, jau kitą dieną sėdėjome planuodamos kūrybinį procesą. Mokiausi kurti puslapį, Urtė ieškojo mokytojų, strategavo, kiek reikės investuoti, kaip reikės išgyventi, dėliojo laiko juostas ir galimus tvarkaraščius. Abi galvojome, kaip pasiekti lietuvius net tolimiausiose pasaulio vietose. Nebuvo lengva, sėdėjome vakarais, naktimis, labai norėjome tikslą įgyvendinti. Kai atsirado pavadinimas – Pasaulio lietuvių mokykla – supratome, kad jis mums prideda daug atsakomybės. Pavadinimas labai skambus ir daug reiškiantis, tačiau niekada nesuabejojome savo idėja.“

Iššūkis – suderinti laiko juostas

Nuotoliniu būdu veikiančios mokyklos kūrėjos žinojo, kad reikės daug dirbti. Pirmuosius pardavimus joms pavyko įgyvendinti praėjus mėnesiui nuo subrandintos mokyklos idėjos, o dar po kelių savaičių prasidėjo ir pirmosios pamokos. Taigi viskas vyko labai greitai. Sunkiausia, pabrėžia A. Bartaševičiūtė, buvo paskirstyti pamokų laikus taip, kad išeivijos vaikai, gyvenantys Amerikoje ar Australijoje, galėtų mokytis kartu su vaikais iš Europos. „Teko tikrinti ne tik laiko juostas, bet ir kada bei kur persukamas laikas. Visas pasaulis laiką persuka skirtingu metu, kai kurios šalys to iš viso nedaro. Buvo iššūkis surinkti visą informaciją ir užtikrinti, kad pamokos būtų prieinamos visiems, – sako A. Bartaševičiūtė ir prideda, kad tuo šis verslas ir įdomus. – Vaikas, kuris gyvena JAV, gali mokytis su vaiku, kuris gyvena, pavyzdžiui, Vokietijoje. Vaikai bendrauja tarpusavyje, jau po kelių pamokų pastebėjome, kaip jie keičiasi kontaktais, kuriasi draugystės. Pavadinimas Pasaulio lietuvių mokykla ir kilo iš noro auginti pasaulio vaikus.“

Taisyklės ir laiko stygius

Nors iš pradžių savo veiklą pradėti sumaniusioms merginoms kai kurie žmonės iš šeimos ir draugų sakė, kad reikia viską labai apgalvoti, kai kuri verslą su draugais, A. Bartaševičiūtės nuomone, nesvarbu, ar verslą kuri su draugais, ar ne, taisykles būtina turėti. „Džiugu buvo tai, kad daug kas tikėjo mūsų idėja. Tai tikrai motyvavo eiti pirmyn. Dar labai mažai laiko praėjo, kol kas mums puikiai sekasi. Nežinau, kiek čia yra sėkmės, kiek įdėto darbo. Nebijome daryti klaidų – juk tai mūsų pirmas verslas. Žinom, kad svarbiausia iš jų pasimokyti“, – pozityviai nusiteikusi pašnekovė. Merginos viską daro neskubėdamos, siekia išlaikyti aukštą darbo kokybę. Vis sugalvoja naujų pamokų ar paslaugų ir jas pasiūlo mokyklos bendruomenei. Kol kas didžiausias sunkumas – laiko trūkumas. Abiem mokyklos steigėjoms tenka derinti ir tiesioginius darbus visu etatu, todėl neretai prisieina dirbti vakarais, kad viską spėtų.

Daugiau mokinių, daugiau – lietuvybės

Per pirmąjį mokyklos atidarymo pusmetį susirinko 200 mokinių, nors A. Bartaševičiūtė ir U. Atkočiūnaitė, dar tik kurdamos pirmąjį tvarkaraštį, planavo, kad jų galėtų būti maždaug pusšimtis. Nesitikėjo, kad bus tokia paklausa. Po metų veiklos Pasaulio lietuvių mokykloje jau mokosi vaikai iš visos Europos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos. Mokyklos steigėjos mato, kad dabar kuriasi daugiau nuotolinių lituanistinių mokyklų, taip pat veikia ir užsienyje įsikūrusios lituanistinės mokyklos, tačiau plėtrą vertina palankiai, nes visų šių mokyklų tikslas vienas – puoselėti lietuvybę.

„Nenorime konkuruoti su jomis. Nesistengiame atiminėti klientų ar kažkaip kitaip priešintis tokių mokyklų veiklai. Tikime, kad kuo daugiau išeivijos vaikų mokysis lituanistinėse mokyklose, tuo labiau išsaugosime kalbą ir tradicijas“, – tikina A. Bartaševičiūtė.

Įdėtos santaupos atsipirko per pusmetį

Įsteigti nuotoliniu būdu dirbančią mokyklą didelių investicijų neprisireikė, pakako abiejų jos sumanytojų santaupų. „Viskas kainavo apie 3 tūkst. eurų, o jie atsipirko per pirmąjį pusmetį“, – informacija apie išlaidas pasidalija A. Bartaševičiūtė.

Ji taip pat sako, kad pavyko išvengti su pandemija susijusių iššūkių, nes verslo principas yra nuotolinės pamokos. Pandemija tik padidino mokinių skaičių. „Kokia situacija bus, kai pandemija baigsis, taip pat įdomu“, – sako ji.

Šiek tiek ilgiau nei metus veikiančios Pasaulio lietuvių mokyklos įkūrėjos A. Bartaševičiūtė ir U. Atkočiūnaitė tiems, kas ketina įgyvendinti savo projektus, norėtų palinkėti tikėti savo idėja ir nebijoti daug dirbti tam, kad ji būtų įgyvendinta: „Taip pat palinkėtume nebijoti dirbti su žmonėmis, kuriuos gerai pažįstate. Mes viena kita patikėjome ir į jokį kitą verslo partnerį viena kitos neiškeistume. Žinoma, atsiranda klausimų, kuriais nesutariame, bet puikiai pažinodamos viena kitą visada susitariame ir randame tinkamą sprendimą.“