Ambicingi tikslai skatina inovacijas ir pažangą. Tai tinka daugumai Lietuvoje vystomų dalykų – nuo Lietuvos, kaip pasaulinio lygio biotechnologijų centro, iškilimo iki tapsmo populiariausia kino aikštele filmų gamintojams. Gyvybinga Lietuvos startuolių ekosistema – dar vienas puikus pavyzdys, kaip svajonės virsta tikslais, o tikslai – rezultatais ir poveikiu, jaučiamu ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje.

Kaip atsirado Lietuvos startuolių scena?

Prieš porą metų šalies Ekonomikos ir inovacijų ministerija užsibrėžė tikslą padidinti Lietuvoje įsikūrusių startuolių skaičių nuo kelių šimtų iki daugiau nei 1 000. Tikslas, kuris tuo metu galbūt atrodė net šiek tiek per ambicingas, buvo pasiektas 2020 m., sutelktomis pastangomis remiant jaunuosius verslininkus, suteikiant jiems galimybę gauti lėšų ir naudotis akceleratorių programomis.

Be abejo, pasiekti šį magišką skaičių nebūtų buvę įmanoma be žingsnių, kurių ėmėsi patys pirmieji Lietuvoje įkurti startuoliai. Pasak Robertos Rudokienės, „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros skyriaus „Startup Lithuania“ vadovės, pirmosios tokio pobūdžio įmonės atsirado 2000-ųjų pradžioje.

„Mobiliųjų telefonų programėlių parduotuvė „GetJar“ buvo įkurta 2004 m., o 2007 m. pritraukė pirmąją įspūdingą 6 mln. dolerių investiciją. Didžiosios duomenų prognozavimo analizės technologijų bendrovė „Exacaster“ sėkmingai veikia jau 21 metus. O mūsų pirmasis ir kol kas vienintelis oficialus vienaragis „Vinted“ buvo įkurtas 2008 metais“, – prisimena R. Rudokienė.

Per kitą dešimtmetį startuoliai, kurių dauguma iki tol veikė „bootstrap“ principu, pritraukė pirmąsias finansavimo dalis. 2013 m. dėvėtų drabužių prekyvietė „Vinted“, kurios vertė šiandien skaičiuojama milijardais, iš „Accel Partners“ pritraukė pirmąją 4,7 mln. eurų investiciją. Per šį dešimtmetį taip pat įvyko pirmasis „išėjimas“ iš startuolių ekosistemos, kai 2013 m. „Sungy Mobile“ įsigijo „GetJar“.

Kaip Lietuvai sekasi dabar?

Neseniai paskelbtos „Dealroom“ ataskaitos duomenimis, bendra Lietuvos startuolių įmonių vertė šiuo metu siekia 7,1 mlrd. eurų, o tai yra 17 kartų daugiau nei 2016 metais. Kalbant apie rizikos kapitalo investicijas, Lietuva užima penktąją vietą Vidurio ir Rytų Europos regione – nuo 2015 m. pritraukta beveik 1 mlrd. eurų.

„Šiandien scena yra neabejotinai brandesnė, nes turime daugiau stiprių vėlyvosios stadijos startuolių, kurie sėkmingai pritraukia savo kapitalą, ir yra didelė tikimybė, kad sulauksime gimsiant net kelių vienaragių. Manau, kad čia turėsime stipresnę užsienio startuolių sceną, nes dabar labai aktyviai įgyvendiname įvairias perkėlimo iniciatyvas, ir tai duos vaisių. Be to, tikiu, kad kelios aukštųjų technologijų ekosistemos (tokios kaip gyvybės mokslai, dirbtinis intelektas, mašininis mokymasis ir t. t.) išsivystys ir Lietuvoje, nes tam turime ankstyvosios stadijos produktų“, – sako Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos (LT VCA) generalinė direktorė Gerda Sakalauskaitė.

Per pirmuosius tris 2021 m. ketvirčius Lietuvoje įsikūrę startuoliai pritraukė 420 mln. eurų. Tarp startuolių su didžiausiais raundais buvo „Vinted“ (250 mln. eurų), „TransferGo“ (43,2 mln. eurų), „Interactio“ (24,4 mln. eurų) ir „PVCase“ (20 mln. eurų).

„Investicijų į startuolius skaičius ir vidutinis investicijų dydis smarkiai auga. Lietuva ir kitos dvi Baltijos šalys sulaukia vis daugiau prestižinių rizikos kapitalo fondų dėmesio, plečiasi ir verslo angelų tinklai“, – sako Darius Verseckas, buvęs pirmaujančios Lietuvos verslo žiniasklaidos priemonės „Verslo žinios“ technologijų redaktorius ir vienas iš finansinių technologijų bendrovės „HeavyFinance“ įkūrėjų.

Pritraukia startuolius iš užsienio

„Yra ir daug kitų ženklų, rodančių augančią ekosistemos brandą. Vyriausybės parama kartu su palankia reguliavimo aplinka pritraukė daugybę užsienio finansinių technologijų startuolių, taip pat leido vietos gyventojams kurti pasaulines inovacijas finansų sektoriuje. Tiesą sakant, visi ekosistemos dalyviai įgijo gerokai daugiau žinių, o tai Lietuvą pavertė viena patraukliausių startuolių ekosistemų Europoje“, – sako D. Verseckas.

Išaugusią talentų brandą pastebi ir Jeanas-Baptiste’as Daguené, „70V fondo“ partneris, prieš aštuonerius metus persikėlęs į Lietuvą.

„Pagaliau turime žmonių, kurie sugeba dirbti su keliais startuoliais. Taip pat turime startuolių, kurie atvyksta iš užsienio, kad Lietuvoje įkurtų ne tik technologijų centrą, bet ir pardavimų bei rinkodaros centrą. Šis pokytis įvyko per pastaruosius trejus metus, – sako J. B. Daguené. – Nėra daug didelių Lietuvos pasaulinio lygio korporacijų, turinčių 1000 darbuotojų ir aptarnaujančių klientus visame pasaulyje, tačiau dabar jas kuriame ir dauguma jų yra technologijų srityje. Tai labai įdomu!“

Vietos startuolių ekosistemos brandą liudija ir tai, kaip bendruomenė telkiasi. Be daugybės susibūrimų ir renginių, Lietuvos startuolių sektorius dabar turi ir savo asociaciją „Unicorns LT“. Ją 2021 m. pavasarį įsteigė „Vinted“, „Hostinger“, „Bored Panda“, „Omnisend“, „Kilo.Health“, „Tesonet“ ir „Tech Zity“. Asociacija siekia dar labiau paspartinti ekosistemos augimą.

„Unicorns LT“ jau vienija kelias dešimtis įmonių ir, kaip galima tikėtis, turi daugybę aiškių ir išmatuojamų tikslų. Pagrindiniai tikslai yra šie: 1) turėti 30 tūkst. sektoriuje dirbančių žmonių; 2) tris kartus padidinti Lietuvos startuolių sumokamų mokesčių sumą; 3) turėti daugiau nei 2 000 Lietuvoje veikiančių startuolių.

Kuo ypatinga Lietuvos startuolių ekosistema?

Pasak Ryano Gilberto, Silicio slėnyje įsikūrusio rizikos kapitalo fondo „Launchpad Capital“, investuojančio į ankstyvosios stadijos startuolius, įkūrėjo, Lietuvos startuolių scena yra pasirengusi sėkmingai veikti pasauliniu mastu:

„Pirmą kartą į Lietuvą atvykau 2019 m. ir iš karto supratau, kad grįšiu. Tikiu, kad užsienio investuotojai ir Lietuvos verslininkai kartu gali pasiekti didelių dalykų – čia yra daug talentų ir puiki infrastruktūra pasaulinei rinkai skirtiems produktams paleisti.“

„Verslininkai, kuriuos čia sutinku, savo produktus kuria ne Lietuvai, o pasauliui, – tęsia R. Gilbertas. – Jie turi puikius bendravimo įgūdžius ir didelį norą bendradarbiauti, tačiau taip pat sugeba rasti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, kurios jiems gali pavydėti Šiaurės Amerikos bendraamžiai.“

Be sveikesnio darbo ir asmeninio gyvenimo balanso yra dar kelios sritys, kuriose Lietuvos startuolių ekosistema pirmauja. Pavyzdžiui, užsienyje startuolių scenos kartais sulaukia blogos reputacijos, nes yra „berniukų klubai“, kuriuose mažai moterų. Lietuvoje, kur lyčių lygybė labai vertinama, taip tikrai nėra.

Daugiau moterų startuoliuose

„Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje lyčių pusiausvyros situacija tikrai gera. 2020 m. paskelbtame „Startup Heatmap“ tyrime apie moteris verslininkes Europoje nustatyta, kad tik 15,5 proc. visų įmonių steigėjų ar bendraturčių yra moterys. Tuo tarpu 2020 m. pabaigoje „Startup Lithuania“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos startuolių apklausos duomenimis, 38 proc. startuolių turi bent vieną steigėją moterį!“ – sako R. Rudokienė, „Startup Lithuania“ vadovė.

Tarp sėkmingų Lietuvos startuolių, kurių bent vienas iš įkūrėjų yra moteris, – 3D modelių prekyvietė „CGTrader“, nuotolinio sinchroninio vertimo platforma „Interactio“, dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) programėlė „Mindletic“, vabzdžių ūkių valdymo sistema „Cogastro“, mobilioji vaikščiojimo programėlė „#Walk15“ ir daug kitų.

Lietuvoje startuoliuose jau dirba daugiau nei 12 tūkst. žmonių, o laisvų darbo vietų tiek informacinių technologijų, tiek kitiems specialistams yra šimtai. Scena tampa vis įvairesnė ir įtraukesnė, ne tik tarptautiniams talentams, bet ir žmonėms iš ne startuolių aplinkos.

„Prie startuolių prisijungia vis daugiau penkiasdešimtmečių profesionalų, o tai keičia „hipsteriškos kultūros“ suvokimą, kai visi sėdi sėdmaišiuose, geria latę su migdolų pienu ir naudoja įmantrius raktažodžius. Žmonių, prisijungusių prie startuolių, įvairovė, iš tikrųjų padėjo sukurti geresnius procesus ir produktus sparčiam augimui“, – sako D. Verseckas, buvęs „Verslo žinių“ technologijų redaktorius.

Paklausta apie tai, kuo Lietuvos scena yra kitokia, G. Sakalauskaitė, LT VCA generalinė direktorė, pabrėžia puikias galimybes plėstis:

„Esame linkę užtrukti, kol išvystome idėjas, arba kartais net nesiryžtame išbandyti beprotiškų dalykų, tačiau jei pagauname „rinkos galimybę“, turime didžiulių įgūdžių ir nuovokumo ją greitai padidinti.“

Kokius Lietuvos startuolius verta sekti?

„Ondato“: 2021 m. Lietuvos startuolių apdovanojimuose kylančia žvaigžde pripažinta AML/KYC technologijų bendrovė yra sparčiai auganti, teikia paslaugas finansų įstaigoms.

„TransferGo“: 2021 m. Lietuvos metų startuolis, viena didžiausių pinigų perlaidų bendrovių Europoje, ypač populiari tarp emigrantų, siunčiančių pinigus tarptautiniu mastu.

„Turing College“: pirmieji prestižinės programos „Y Combinator“ absolventai iš Lietuvos padeda būsimiems duomenų mokslininkams įgyti darbui tinkamą išsilavinimą.

„Trafi“: vienas pirmųjų Lietuvos startuolių, pradėjęs veikti pasauliniu mastu, kuria mobilumo, kaip paslaugos, sprendimus, naudojamus visame pasaulyje – nuo Vokietijos iki Brazilijos.

„Interactio“: vienas sparčiausiai augančių Lietuvos startuolių teikia nuotolinio sinchroninio vertimo paslaugas.

Parengta pagal StartupLithuania.lt informaciją