Asmeninio prekės ženklo temai pastaruoju metu skiriama vis daugiau dėmesio ir, regis, ne veltui: apklausus 28 tūkst. respondentų paaiškėjo, kad net 92% žmonių labiausiai pasitiki rekomendacijomis, gautomis iš draugų ir šeimos, o 88% pasitiki ir kitų atsiliepimais internete. Tokie skaičiai lemia didelius pokyčius įmonės komunikacijoje, mat mažėja tradicinių mokamos komunikacijos kanalų svarba ir svarbiausias tampa žmogus.  Kokios asmeninio prekės ženklo tendencijos laukia 2022 metais?

1. Organizacijos skatina darbuotojus dirbti su savo asmeniniu prekės ženklu.

Darbuotojų ambasadorystė tampa reikšminga verslo dalimi. Žmonės labiau linkę tikėti esamų ir buvusių darbuotojų atsiliepimais, o ne įmonės pateikiama oficialia informacija. Laimingi darbuotojai kalba, todėl ypatingai svarbu kurti teigiamą santykį su jais.

Svarbu pabrėžti, kad ambasadorystė – tai ne dalinimasis įmonės naujienomis, bet dalinimasis su auditorija tuo, ką patys darbuotojai išmano geriausiai. Tai tampa puikia motyvacija darbuotojui, kuris jaučiasi vertinamas, o tuo pat metu suteikiama didelė nauda auditorijai.

Šią taktiką išbandė ,,Dell” ir ji puikiai pasiteisino. Organizacija pakvietė darbuotojus prisijungti prie socialinės medijos programos, kurioje visi norintys galėjo dalintis autentišku, jiems įdomiu ir aktualiu turiniu. Žmonės nori dirbti su žmonėmis, kuriais pasitiki, todėl šis ,,Dell” žingsnis ne tik įgalino darbuotojus, padėjo atskleisti save, bet ir pritraukė talentų.

2. Darbuotojas yra herojus.

Darbdaviai vis garsiau kalba apie savo vertybes, vidinę kultūrą, o darbo skelbimuose ir įmonių socialinės medijos kanaluose galima išvysti įmonės darbuotojus.

Jei dar nesate pasiryžę kardinaliai keisti esamos komunikacijos, paskatinkite darbuotojus susitvarkyti arba susikurti LinkedIn paskyras ir jas prižiūrėti. Suasmeninimas tampa kaip niekada svarbus: prieš darbo pokalbį kandidatai linkę peržiūrėti toje įmonėje dirbančių žmonių LinkedIn profilius, peržiūrėti jų įrašus, turimas atsakomybes.

Kompanija, kuri aiškiai parodo, kad jai svarbiausias yra žmogus, turi didesnį pranašumą įkaitusioje darbo rinkoje. Puikūs pavyzdžiai galėtų būti ,,Kilo Health” ir ,,Aprangos grupė”: šios organizacijos tribūną perleidžia darbuotojams, kuriuos galima pamatyti darbo skelbimuose, socialinių tinklų įrašuose ar live transliacijų metu.

3. Darbuotojų komunikacijos įtaka darbdavio reputacijai.

Komunikacijos socialiniuose tinkluose taisyklės kiekvienoje organizacijoje tampa privalomos. Darbuotojų elgsena viešojoje erdvėje daro didelę įtaką darbdavio reputacijai, todėl visi įmonės darbuotojai turėtų žinoti apie ką gali kalbėti, o apie ką – ne. Be to, įmonė dažnai turi tam tikrą toną, rašymo stilių, kartais net ir specifinį žodyną, todėl svarbu, kad tai būtų išlaikoma visoje išorinėje komunikacijoje.

Organizacijų mokymų programose atsiras asmeninio prekės ženklo ir tinkamo jo valdymo tema. Daugiau žmonių pasitiki paprastu darbuotoju (54%), o ne įmonės CEO (47%), todėl tinkamai netvarkant išorinės darbuotojų komunikacijos gali kilti rimtų reputacinių problemų.

Pasaulinis kavinių tinklas ,,Starbucks” darbuotojų komunikacijos taisyklėse mini štai tokius dalykus: pagalvokite kas gali matyti jūsų įrašus; nesidalinkite vidine įmonės informacija; kalbėkite apie savo aistrą, tačiau neleiskite, kad socialiniai tinklai trukdytų jūsų darbui. Taip pat ,,Starbucks” prašo įrašuose dėti grotažymę #tobeapartner.

4. Vadovų įsitraukimas.

Vadovų poreikis kalbėti socialinėje erdvėje stiprėja, nes efektyvi komunikacija paverčia vadovą lyderiu. Kalbantys vadovai ne tik didina įmonės vardo žinomumą, bet ir motyvuoja esamus darbuotojus: smagu sužinoti naujienas iš pirmų lūpų ir gauti vadovų palaikymą (komentaras po įrašu ar paprasčiausias ,,Like”). Socialinėje erdvėje aktyvus vadovas paskatina kitus darbuotojus būti tokiais pačiais ir kalbėti apie savo darbovietę.

Jei įmonės vadovas dar nėra pasiruošęs tapti LinkedIn įžymybe, apie įmonę gali kalbėti ir personalo, marketingo vadovai, tačiau efektyviausia kai džiaugsmais ir iššūkiais dalinasi visi.

5. Grįžtamasis ryšys darbuotojui #Online.

Grįžtamasis ryšys darbuotojams svarbus tiek bendraujant gyvai, tiek online. ,,Ambasadorių akademijos” atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad net 87% respondentų teigiamai vertina vadovų bei kolegų palaikymą socialinėje erdvėje. Nemokami užkandžiai ar kava darbe yra gerai, tačiau darbuotojai labiau už visus kitus dalykus vertina palaikantį darbdavį. Įmonės atstovų įsitraukimas į ,,online” pasaulį padeda išlaikyti esamus darbuotojus.

,,Ambasadorių akademijos” bendraįkūrėja Viktorija Starkauskienė sako, kad grįžtamojo ryšio svarba yra itin didelė: jausdamas palaikymą, pagarbą iš darbdavio pusės, darbuotojas labiau įsitraukia, yra linkęs dalintis teigiamomis mintimis apie darbovietę socialiniuose tinkluose, o tai padeda kurti įmonės reputaciją bei pritraukti talentus.

Kartais tenka išgirsti, kad per daug rizikinga investuoti į darbuotojus ir jų asmeninį prekės ženklą, nes jie ims ir išeis. Tokia tikimybė, žinoma, išlieka, tačiau verta pagalvoti kiek papildomos vertės laimingi ir įsitraukę darbuotojai gali atnešti organizacijai. 2022-ieji turėtų būti metai, kai darbdavys su darbuotoju pradės veikti išvien bei sutars virtualalios komunikacijos taisykles.