Socialinė komercija užima vis didesnę svarbą vystant prekių ženklus. „EcommerceDB“ atliktas tyrimas parodė, kad britų jaunimas dažniausiai apsiperka socialiniuose tinkluose. Kokia yra socialinių tinklų padėtis Lietuvoje, pasakoja socialinių tinklų rinkodaros specialistė Indrė Širkienė.

Lietuvių įpročiai apsiperkant

Nors Lietuvoje trūksta socialinės komercijos tyrimų, fiksuojamas srautų didėjimas. „Pastebiu, kad pardavimų srautas per socialinius tinklus kasmet tampa vis didesnis, ypač smulkiojo ir vidutinio verslo kategorijose. Dėl šios priežasties vis daugiau įmonių socialiniuose tinkluose ne tik komunikuoja, bet ir atsidaro parduotuves“, – tikina pašnekovė.

Apsipirkimo funkciją socialinių tinklų gigantai vartotojui pateikė jau 2016 m., tačiau didžiulis įsitraukimas pastebimas būtent pastaruoju metu. Žinoma, susiklosčiusi pandeminė situacija daro tam nemažą įtaką, nes augo bendras internetu perkančių asmenų skaičius. Tačiau Lietuvoje šiek tiek atsiliekama su įskiepių taikymu – dar nėra galimybės pirkti tiesiogiai prijungus kreditinę kortelę prie socialinio tinklo. „JAV rinkoje dalis verslų jau gali tiesiogiai pardavinėti produktus per „Facebook“ ir „Instagram“. Šis būdas yra dar patogesnis vartotojams, nes nereikia rašyti asmeninės žinutės, vartotojas nėra nukreipiamas į interneto svetainę, o tai labai taupo mūsų visų laiką“, – teigia I. Širkienė.

Ateityje prognozuojamas socialinės komercijos augimas

Pagal „Oberlo“ pateiktą statistiką, šiuo metu pasaulyje yra 2,14 mlrd. internetu apsiperkančių vartotojų, o tai sudaro net 27,6 proc. visų pasaulio gyventojų. Metai iš metų šis skaičius auga, todėl galima prognozuoti ir socialinės komercijos augimą. Pasak pašnekovės, didelę įtaką augimui darys ir pačių socialinių tinklų komercijos paslaugos išvystymas: „Pačios platformos proaktyviai ieško būdų užtikrinti, kad apsipirkimas socialiniuose tinkluose būtų patogesnis, greitesnis ir efektyvesnis. Deja, kol kas nėra žinoma, kada tiesioginiai atsiskaitymai platformose „Facebook“ ir „Instagram“ bus prieinami ir Lietuvos rinkoje, tačiau galima prognozuoti, kad, įsigalėjus šiai naujienai, apsipirkimų skaičius socialiniuose tinkluose dar labiau išaugs, nes vartotojams įsigyti produktus taps itin patogu.“

Socialine komercija naudosis ir vyresnio amžiaus žmonės

Nors dėl jauno amžiaus vartotojų socialinės komercijos augimą galima garantuoti, tarp senyvo amžiaus žmonių taip pat numatoma kaita. „Vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje prisijungia prie socialinių tinklų, ypač prie platformos „Facebook“, kurioje nuo 2020 m. vasario iki 2021 m. vasario vartotojų skaičius nuo 65 metų išaugo per 29 tūkst. vartotojų. Atsižvelgiant į šias tendencijas, galima tikėtis, kad vyresnio amžiaus asmenys taip pat pradės naudotis visomis socialinių tinklų teikiamomis galimybėmis, tačiau tam gali prireikti šiek tiek daugiau laiko“, – įžvalgomis dalinasi socialinių tinklų ekspertė.