Jonaviškio Irmanto Muleronkos (42) kruopštumą ir aukštą gaminių iš medžiagų, apdirbtų frezavimo staklėmis, kokybę puikiai vertina klientai. Pats Irmantas, kartu su žmona prieš ketverius metus sumanęs įkurti interjero puošybos dovanų bei įvairių gaminių iš medienos pagal individualius užsakymus interneto svetainę www.vaikystespasaka, yra ypač reiklus kiekvienai detalei, o apie savo praeitį pasakoja nieko nepagražindamas, dargi su gluminančiu atvirumu.

Pirmieji pora metų – pasižaidimui

Kadangi ugniagesio darbas yra kas keturias dienas, laisvalaikiui praleisti jonaviškis susigalvojo nusipirkti CNC stakles. Tačiau jos buvo gana prastos ir vyrui teko perrinkti visą elektroniką. O čia jam labai pravertė turimi radioelektronikos įgūdžiai, tik neturėjo vizijos, ką gaminti.

Dveji pirmieji metai įsigijus stakles, anot I. Muleronkos, buvo skirti tik pasižaidimui, pasimokymui. Klientų tada buvo vos keli.

Kartą, skubiai prireikus dovanos, vyras nusprendė pagaminti vardinį nuotraukų rėmelį. Taip ir gimė dekoracijų gamybos idėja. Gaminiai sparčiai tobulėjo, didėjo asortimentas: pastatomi vardai, medalių kabyklos, adresų lentos, viskas, ko žmonės užsimanydavo“, – pasakoja sau malonios veiklos sumanytojas. Verslas po truputį įsivažiavo, I. Muleronka vietoje individualios veiklos kartu su žmona įkūrė MB ir pavadino „Vaikystės pasaka“, nes tuomet daugiausia gamino dekoracijas, skirtas vaikams, ir pardavinėjo jas per „Facebook“ puslapį. Šiuo metu dekoracijų sritis apleista, prasidėjo didesni darbai – ažūrinių sienelių gamyba ir verslo klientų užsakymai urmu. 

Dėl klientų dirba ir savaitgaliais

Didėjant užsakymų apimčiai ir dirbti tenka daugiau – po 12–14 valandų per dieną, visą savaitę, tačiau I. Muleronka tuo nesiskundžia. „Kadangi teikiame tik frezavimo paslaugą, toks darbas labai nenuvargina.“ Sunkiausia versle, pasak jo, yra susirasti gerą klientą: „Gali būti nors ir geriausias specialistas, tačiau jeigu niekas apie tave nežino, tu niekam ir nereikalingas. Užsakovai susiranda frezuotoją ir metų metus gaminasi ten pat, net neieškodami kitų, nederindami kainų. Taip ir su mano klientais – dėl kažkokios smulkmenos jie gali atvažiuoti iš Klaipėdos ar porą tonų tiesiog supjautų plokščių vežtis į Vilnių. Pirmadieniais telefonas būna net įkaitęs nuo skambučių. Užsakymai iš įmonių dažnai reikalingi su terminu „vakar“, tačiau ne visada yra laisvo laiko, jeigu jau atliekamas didelis užsakymas su trijų dienų terminu. Visados stengiuosi padėti, pakonsultuoti ar nukreipti pas konkurentus, kurie tai galėtų padaryti greičiau. Kartais ir pačiam tenka atlikti kitų kolegų užsakymus, jeigu juos spaudžia terminai ar gaminiai pagal matmenis netelpa į stakles.“

I. Muleronka, pas kurį dabar jau dažnai grįžta kažkada pirkę klientai arba nauji su jų rekomendacijomis, pasidžiaugia, kad pernai atsirado keli, turintys parduotuves „Etsy“ platformoje ir užsakantys didesnį vienodų gaminių kiekį. Būtent dėl to per žiemos karantiną išaugo darbų apimtys. 

Atnaujino stakles ir patalpas

Verslui paspartinti pašnekovas įsigijo naujas CNC stakles bei daug papildomų įrankių tolesniam apdirbimui po frezavimo, persikėlė į naujas, didesnes – 215 kv. m – patalpas.

„Naujas stakles įsigijome pasiskolinę pinigų iš artimųjų. Atsipirko per gerus metus, nors ir darbo laiko neskaičiuodavau, nes šis darbas yra malonumas. Paspaudi mygtuką ir gėriesi kelias valandas, kaip pats darbas dirbasi, – pasakoja vyras ir šypsodamasis priduria, kad iš tikrųjų, atėjus naujam klientui, dažnai tenka panaudoti visą savo sukauptą patirtį, kad galėtų pasiūlyti optimalų apdirbimo variantą, kad kokybė ir kaina būtų konkurencinga. Kaip sakoma, staklės pjauna ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu joms surašai pjauti, tad viena žiopla klaidelė aprašyme gali sugadinti ir visą gaminį. Šiuo metu turiu susirinkęs iš senų staklių rėmo ir šiuolaikinės elektronikos peiliais pjaunančias stakles. Atsirado galimybė pjaustyti ir minkštas medžiagas – nuo kartono dėžių iki poroloninių figūrų.“

Karantinas atnešė didelių užsakymų

Per karantiną „Vaikystės pasakos“ savininkas nestokoja darbo, tad vienintelis šio laikotarpio nepatogumas buvo, kai važiuodamas namo pietauti turėdavo prastovėti dvi valandas prie įvažiavimo į miestą, o kai vidurnaktį grįždavo namo, jokių postų jau nebebūdavo. Šiaip karantinas užsakymams nepakenkė – klientai verslo reikalais atvažiuoja ir iš kitų miestų.

Bendrai kalbėdamas apie verslo sunkumus, I. Muleronka pabrėžia, kad reikia mokėti ne tik pasitaisyti sugedusias stakles, bet ir sugebėti skaityti bei perkelti į kompiuterį brėžinius, justi grožį, kad gaminys atrodytų skoningas. „Taip pat dar reikia išmanyti rinkodarą, mokėti bendrauti su klientais, pačiam tvarkyti įmonės buhalteriją, persinešti kelias tonas faneros per dieną, užsidėti ant stalo per 100 kg sveriančius medžiagos lapus. O tada suprogramuoji pjovimą, paspaudi mygtuką ir sėdi kelias valandas gėrėdamasis“, – štai taip žaismingai gali nuskambėti paprasta darbo kasdienybė, pasakojama frezavimo stakles įvaldžiusio I. Muleronkos.

„Pradedantiesiems verslą linkiu kantrybės, atkaklumo, energijos ir tikėti, kad pasiseks. Patirtis su laiku ateis pati“, – sako „Vaikystės pasakos“ įkūrėjas.