Kovo mėnesį prasidėjęs karantinas atnešė daugybę iššūkių verslui. Bene vienas iš didžiausių iššūkių atiteko įmonių vadovams, kurie privalėjo greitai prisitaikyti prie pasikeitusio darbo ritmo. Tikru galvos skausmu tapo ir darbuotojų išlaikymas, ypač kai verslas sustojo, o pajamų neatsirado.

Apie įmonių vadovų atsakomybę ir besidraudžiančiųjų požiūrį į draudimą dėl užkrečiamų ligų papasakojo draudimo brokerių bendrovės „Colemont“ vadovas Giedrius Čiurinskas.

Vadovo atsakomybė

Dėl karantino verslui teko keisti darbo ritmą. Žmonių judėjimas buvo ribojamas, todėl daug žmonių pradėjo dirbti iš namų, o daugeliui įmonių teko sustabdyti veiklą. G. Čiurinskas sako, kad įmonių vadovams teko susidurti su daugybę iššūkių, kurių nesuvaldžius gali kilti daugybę problemų.

„Skirtingų veiklų vadovams teko susidurti su skirtingais iššūkiais, tačiau didžiausia problema yra ta, kad vadovas visiškai dėl įmonės sprendimų atsako savo asmeniniu turtu. Jeigu jam karantino metu nepavyko įmonės pertvarkyti taip, kad nesutriktų pinigų srautai, nes jeigu dingsta pajamos, o atlyginimus reikia mokėti ir darbuotojų negali atleisti arba nespėjo atleisti ir pan., tai jau yra problema. Jeigu sutrinka įmonės finansai ir reikia išleisti daugiau negu uždirbama ir jau baigiasi pinigai, vadovas gali sulaukti nemažai kaltinimų ir pretenzijų tiek iš akcininkų, tiek iš kreditorių, tiek iš darbuotojų, klientų su kuriais neatsiskaitoma ir pan.“, – aiškina pašnekovas.

Pasaulinė draudimo statistika rodo, kad pretenzijos vadovams dėl nesuvaldytos karantino situacijos išaugo ne procentais, o kartais, sako G. Čiurinskas. Būtent dėl to naujose vadovo atsakomybės draudimo sutartyse atsiranda nedraudžiamasis įvykis – korona virusas, kurio iki šiol nebuvo. Pašnekovas pabrėžė, kad dar rinkoje įmanoma nusipirkti vadovo atsakomybės, tiek bendrą civilinę atsakomybės draudimą be šio nedraudžiamo įvykio, todėl reikėtų paskubėti.

Nauji draudimų sprendimai

Šiuo metu tūkstančiai darbuotojų dirba iš namų, todėl įmonės susiduria su dar vienu iššūkiu – duomenų apsauga. Žinoma, naujausios ir brangiausios IT technologijos gali padėti tam užkirsti kelią, tačiau rizika visada išlieka. 

„Dėl to rinkoje atsiranda nauji draudimų sprendimai, pavyzdžiui, nuotolinių darbo vietų kibernetinių rizikų draudimas. Kuo daugiau nuotolinių darbo vietų – tuo daugiau kanalų materializuotis kibernetinėms rizikoms. Tai yra apsauga ir įmonei, ir pačiam darbuotojui, nes gali būti, kad darbuotojas naudoja savo asmeninį kompiuterį prisijungdamas prie įmonės sistemos. Tarkim, savo asmeninį kompiuterį naudodavo savo reikmėms, kad ir prisijungimui prie elektroninės bankininkystės. Galbūt dabar prie jo kompiuterio kažkas įsilaužė, todėl ir prie įmonės sistemos gali būti įsilaužta ir atvirkščiai. Atsiranda naujas kanalas kibernetiniams nusikaltėliams, kuris grįstas tiek įmonės, tiek ir darbuotojų sąskaita. Ši rizika yra išaugusi, todėl reikėtų įmonėms pagalvoti apie kibernetinių rizikų draudimą, kuris atlygintų finansinius nuostolius dėl duomenų nutekėjimo, užblokuotų duomenų, padirbtų sąskaitų ar IT sistemos pažeidimo“, – apie draudimo naudą pasakoja G. Čiurinskas.

Siekia apsaugoti profesinę atsakomybę

Pašnekovas teigia, kad nors draudimo rinka sumažėjo karantino metu, tačiau atsirado naujų draudimo sričių. Didžiausias šuolis buvo užfiksuotas IT srityje: „Vis daugiau IT įmonių nori apdrausti savo profesinę atsakomybę. Pradėjo kurtis daug elektroninių parduotuvių, todėl iškilo IT paslaugų pasiūla. Visi suvokia, kad programuotojų klaida kuriant puslapį irgi gali kainuoti pajamas. Jeigu programuotojas padaro klaidą programuodamas elektroninę parduotuvę, tarkim, įmonė negali vykdyti veiklos arba hakeriai nulaužia parduotuvę dėl programuotojo klaidos arba kainą ne taip skaičiuoja ir praranda pinigus, įmonė gali prašyti atlyginti programuotojo nuostolius. Būtent dėl to programuotojai draudžiasi savo profesinę atsakomybę draudimu ir mes matome šio draudimo užklausų padidėjimą. Labai geras šio atvejo pavyzdys įvyko prieš porą savaičių Lenkijoje. Didžiausias prekybos tinklas „Biedronka“ patyrė dešimtis milijonų nuostolių dėl elementarios klaidos. Vyko akcija – įsigijus 20 prekių, 3 pigiausios dovanojamos, tačiau sistema vietoj 3 pigiausių prekių skaičiuodavo 3 brangiausias (programavimo klaida). Pirkdami kramtomąją gumą, degtukus ir kitus menkniekius žmonės nemokamai gavo siurblius, televizorius ir kitas brangias prekes.” 

Verslas negalvoja apie riziką

G. Čiurinsko teigimu, verslas dar neišmoko mąstyti į priekį,  nesvarsto apie papildomą draudimą, kadangi galvoja, kad yra maža tikimybė, jog to prireiks: „Žmonės kol kas dar nelabai supranta ir galvoja, kad 10 metų vykdo veiklą, nieko neatsitiko, tai ir ateityje nieko nebus. Visada būna pirmas kartas. Kasmet atsiranda Alytaus gaisrai, kažkur išsipila teršalai, teroristai kažką susprogdina, atsiranda naujų pavojingų bakterijų, virusų, ugnikalnių išsiveržimų, cunamių,  Nors to nebuvo 100 metų, bet atsiranda ir daugelis verslų apie tą riziką nepagalvoja. Tam ir buvo sukurtas draudimas, kad apsisaugotų nuo didelių finansinių nuostolių, kuriuos sukelia reti, kas 20, 50 ar 100 metų, įvykstantys įvykiai.“