Dvidešimt vienus metus banke dirbusi „Sakartvelo“ restorano įkūrėja Daiva Narbutienė pasuko kitu keliu ir ėmėsi restoranų verslo. Pašnekovė pasakoja, kad mintis apie restoranų verslą atsirado susipažinus su gruzinu Temuru Abramashvili ir jo šeima – profesionaliais virėjais, kurie norėjo įkurti savo restoraną. „Viskas prasidėjo nuo pokalbio“, – teigia Daiva, o netrukus svajonė tapo verslu. Deja, karantino sukelti sunkumai neaplenkė ir šio restorano.

Svarbiausia kokybė

Jau pokalbio pradžioje viskas ima suktis apie maistą, o verslininkė D. Narbutienė neabejodama pasako, kad restoranui svarbiausia gera virtuvė. Moteris džiaugiasi, jog faktas, kad maistą gamina gruziniškos virtuvės žinovai, „Sakartvelo“ restoranui duoda labai didelį pranašumą prieš kitus maisto gaminimo verslus. Restorano vadovė kartu su bendraturčiu virtuvės šefu T. Abramashvili, be abejonės, pirmenybę teikia patiekiamo maisto kokybei. Pašnekovė pasakoja, kaip ji ir jos verslo partneris kiekvieną rytą eina į turgų, kur perka geriausią mėsą. Pasak D. Narbutienės, esant geram kainos ir kokybės santykiui, klientų visada atsiranda. Vis dėlto dabar verslas jau kelias savaites yra visiškai sustabdęs savo veiklą ir pagrindiniu iššūkiu tampa ne iš kitų restoranų kylanti konkurencija ar kokybiško maisto patiekimas, bet verslo išsaugojimas.

Sunkiausia išlaikyti verslą

Kalbėdama apie sunkumus prieš įkuriant verslą, moteris sako, kad nieko sunkaus atidaryti verslą nėra, sunkiau jį išlaikyti. Šis faktas itin aktualus šiomis dienomis, kai dauguma verslų, ypač maisto gamybos sektorius, patiria didelių finansinių nuostolių dėl koronaviruso sukeltos pandemijos ir karantino mūsų šalyje. Kol kas moteris sako, kad bandys išgyventi savo jėgomis bei imsis išsineštinio maisto gamybos. Ši alternatyva, pašnekovės nuomone, „Sakartvelo“ restoranui turėtų ir finansinės žalos. „Papildoma reklama bei sutartys su įmone, išvežiojančia maistą, gali kainuoti daugiau nei suteikti uždarbio“, – mintimis dalinasi D. Narbutienė, bet priduria, kad kol kas ši išeitis atrodo vienintelė.

Faktas tas, kad šiuo metu, Lietuvoje paskelbus ekstremaliąją padėtį, verslas patiria daug finansinių nuostolių ir ateities planai tampa kiek migloti. Pašnekovė neslepia nusivylimo: „Jau turėjome savo nuolatinius klientus, todėl dabar apmaudu, kad verslas stringa.“ D. Narbutienė pasakoja, kad tikrai nenuleido rankų ir bandė kovoti su iškilusiais sunkumais: „Labai nuosekliai seku Vyriausybės deklaruojamas programas išsaugoti smulkųjį ir netgi labai smulkų verslą. Labai džiaugiausi ir raminau, nors ir nedaug darbuotojų, kad visi kartu kažkaip atlaikysime, svarbu nesusirgti.“

Tiesa, pabandžiusi pasinaudoti Vyriausybės siūloma pagalba, moteris atsitrenkė į sieną, nes niekas nenori bendradarbiauti su jauna įmone. „Kreipiausi į keletą bankų, tačiau jie net paraiškos nesiūlo pildyti, nes atsakymas būtų neigiamas. Bankai finansuoja pagal iki pandemijos galiojusias tvarkas bei reikalavimus“, – teigia verslininkė. Kad kriterijai paskolai gauti nepasikeitė, moteriai nėra naujiena, tačiau situacija nuo to tampa tik dar beviltiškesnė. Paklausta apie alternatyvius verslo išsaugojimo variantus, verslininkė tikina, kad kol kas vienintelis Medicinos bankas pasiūlė išeitį – rekomendavo bandyti kreiptis į kreditavimo platformas, tokias kaip „Finbee“.

„Invegos“ marketingo skyriaus vadovė Asta Slapšienė sako, kad, Vyriausybei patvirtinus pagalbos verslui paketą, „Invega“ ėmėsi diegti naujas priemones, kad verslai galėtų kuo greičiau jomis pasinaudoti. „Metas tikrai intensyvus ir situacija keičiasi ne dienomis, o valandomis. Šiuo metu suplanuota, kad didžioji dalis naujų priemonių verslui jau bus paleista nuo 2020 m. balandžio vidurio. Tarp šių priemonių patenka ir likvidumo palaikymo paskolos stipriai paveiktų sektorių smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams“, – teigia „Invegos“ atstovė.

Bendras siekis

Paklausus, kokių priemonių imamasi siekiant padėti verslininkams, A. Slapšienė atskleidžia, kad yra įkurtas paramos verslui fondas „Covid-19“, skirtas padėti laikinų sunkumų patiriančioms vidutinėms ir didelėms įmonėms. Fonde numatytas paskolų teikimas, obligacijų pirkimas, kitos investicijų formos. Be to, ruošiamos ir portfelinių garantijų priemonės, kurios bus teikiamos palankesnėmis sąlygomis. Moteris taip pat teigia, kad šiuo metu verslas jau gali pildyti paraiškas dėl palūkanų kompensacijų, jeigu yra atidėti paskolų mokėjimai nuo kovo 16 dienos: „Tai reiškia, kad tokiems verslams galėsime kompensuoti 100 proc. palūkanų šešių mėnesių laikotarpiu iki 2020 m. gruodžio pabaigos.“

Be to, „Invega“ ėmėsi taikyti ir palankesnes kompensacijų išmokėjimo sąlygas – ne kas ketvirtį, kaip buvo anksčiau, o kas mėnesį. „Verslininkus kviečiame vertinti savo situaciją ir teikti paraiškas“, – teigia „Invegos“ marketingo skyriaus vadovė. Paklausus, kokia geriausia išeitis smulkiesiems verslininkams, A. Slapšienė atsako: „Šiuo metu smulkusis ir vidutinis verslas gali imti paskolas su „Invegos“ individualia garantija, kuri atstoja dalį prašomo užstato. Beje, labai pagerintos sąlygos skolinantis, kai reikia papildyti apyvartines lėšas einamosioms išlaidoms, sutrumpinti vertinimo terminai.“

Pašnekovė sako, kad dabar itin svarbu realiai atverti galimybę platesniam verslo finansavimui ir sklandžiam finansavimo procesui. Todėl vertėtų skirti pakankamai laiko, nors jo ir trūksta, brandžiam susitarimui pasiekti. „Suprantame, kad verslas laukia ir visus mus vienija bendras siekis, kad tos priemonės būtų kuo greičiau prieinamos, tačiau derinimo procesas nėra paprastas, jam reikia laiko ir visų pusių pastangų“, – teigia moteris. Šis laikas labai sunkus visiems: ir įmonėms, ir šalies ekonomikai. Tačiau priemonių jau imtasi ir reikia tikėtis, kad jos bus naudingos.

Komandos išlaikymas

Kita vertus, nors finansiniai sunkumai kartais ima viršų, D. Narbutienė pasakoja, kad viskas prasideda nuo idėjos ir neužtenka tiesiog atidaryti restoraną bei imti ieškoti darbuotojų. Svarbiausia – ateities vizija ir jos įgyvendinimo planas. Taigi pašnekovė pasakoja, kad verslą pradėjo jau žinodama, kokia bus virtuvė ir ko tikėsis iš savo darbuotojų. Šiuo metu ateities vizija, žinoma, atrodo neaiški. „Man svarbiausia buvo suburti motyvuotą komandą, nes tikiu, kad verslas seksis tada, jei žmonės suvoks turintys bendrą tikslą“, – sako pašnekovė. Tačiau dabar komandos išlaikymas tampa dar vienu sunkumu, bandant išsaugoti savo verslą.

D. Narbutienė pasakoja, kad dar neatleido nė vieno darbuotoja ir tikisi, kad to daryti neprireiks: „Neatleidome nė vieno darbuotojo, jie dabar yra prastovoje. Tikimės subsidijos, o dalies, kurią prastovos metu turi mokėti darbdavys, tarsimės, kad žmonės palauktų.“ Šiuo sudėtingu laikotarpiu kiekviena įmonė ieško savų būdų kovoti su karantino sukeltais sunkumais.

„Invegos“ marketingo skyriaus vadovė A. Slapšienė, paklausta, kokį patarimą duotų smulkiesiems verslininkams ir ypač jauniems verslams, tokiems kaip D. Narbutienės „Sakartvelo“ restoranas, rekomenduoja tokioms įmonėms kreiptis į kredito unijas, teikiančias lengvatines paskolas iš „Verslumo skatinimo fondo 2014–2020“, finansuojamo iš Europos socialinio fondo, verslo naujokams. Be to, pašnekovė priduria, kad kartu su šiomis paskolomis kompensuojama ir dalis darbo užmokesčio. „Beje, ši priemonė šiandien yra itin reikšminga pagalba jaunam verslui. Taip pat noriu atkreipti dėmesį į tai, kad jaunos įmonės, turinčios didelį augimo potencialą, visada gali kreiptis į rizikos kapitalo fondus ir ten ieškoti investicijų.“ Taigi išeitį įmanoma rasti, tiesiog reikia nepasiduoti ir ieškoti įmonei tinkamiausio varianto.