Technologijos į žmonių kasdienybę žengia vis aktyviau. Pamažu jos užvaldo darbus, pomėgius, laisvalaikį, bendravimą. Galime kritiškai įvertinti jų įtaką prieš kelerius metus ir dabar, bet ateities techologijų poveikį galime tik nuspėti. Kokią įtaką informacinės technologijos darys žmogui, žino tik šios srities specialistai. Vienas jų – UAB „Gaumina“ vadovas Darius Bagdžiūnas.

1. Skaitmeniniai veidrodžiai

Pasak D. Bagdžiūno, kiekvienas po savęs palieka skaitmeninį pėdsaką. Tai yra viskas, kas matyti viešojoje erdvėje – kur mes buvome, ką veikėme, ką valgėme, pirkome, kas mums patinka, su kuo draugaujame ir pan. Atsižvelgus į tai galima sukurti savęs tobulinimo sistemas, pavyzdžiui, programėlę, kuri informaciją apie mus susistemintų ir ją matydami galėtume į tai tinkamai reaguoti, padaryti išvadas ir veikti jų pagrindu.

2.Sistemos, pažįstančios mus geriau nei mes patys

Tai sistemos, kurios lygina mūsų duomenis su masiniais duomenimis ir gali pasakyti, ar elgiamės visuomenei priimtinai. Jau dabar, anot D. Bagdžiūno, naudojami įrankiai, kurie nustato tam tikrus psichologinius sutrikimus. Tarkime, nuskenuoja jūsų socialinio tinklo profilio naujienų srautą ir palygina jį su ryškių psichikos sutrikimų turinčio žmogaus. Taip galima įvertinti mūsų elgesį lyginant jį su tam tikru atskaitos tašku. Kodėl veikia tokios sistemos? Jos skatina tobulėti tam tikroje situacijoje. Pašnekovas pateikia pavyzdį: šimtas moterų turėjo paskambinti telefonu nuodytam vyrui. Penkiasdešimčiai iš jų buvo pasakyta, kad atsiliepsiantis vyras mano, kad jos yra gražios. Šios moterys su vyru kalbėjo 30 proc. plonesniu balsu, nei kalba įprastai. Tai reiškia, kad joms buvo suprojektuota nuomonė, kad jos yra gražios, tad jos ir norėjo tokios būti.

3. Sistemos, veikiančios pagal draugus

Čia analizuojama, kaip bendraujama su žmonėmis. Pagal tai apie žmogų galima pasakyti labai daug. Tad ateityje socialiniai tinklai bus visur, kur ką nors veiksime. O iš to gausime du dalykus – palaikymą, ko mums labiausiai reikia, arba spaudimą, kad reikia keistis. Stebėdami tendencijas ir jų įtaką bendravimui galime pastebėti, kad bendravimas akis į akį nebėra toks aktualus. Dabar mes mažiau bendraujame, bet daugiau sužinome iš socialinių tinklų. Kodėl veikia tokios sistemos, kad viskuo mielai dalijamės su draugais? Nes gauname greitą atsaką ir galime įvertinti, ar tas veiksmas yra geras. Tai, anot D. Bagdžiūno, neišvengiamai skatins žmones kurti kuo daugiau automatizuoto turinio ir atsižvelgti į draugų reakciją.

4. Telepatiškosios technologijos

Norėdami formuoti įpročius turime suteikti žmonėms paskatų, kurios turi būti laiku ir vietoje. Jau įgyvendinta technologija, kuri žino, kaip judame, ir gali siųsti žinutes, kur šiuo metu esame. Dar vienas pašnekovo pavyzdys – telepatiškas sprendimas, kuris labiau padėtų kurti save, – programėlė anoniminiams alkoholikams. Tarkime, kai toks žmogus ateina į barą, išsiunčiama žinutė atsakingiems asmenims, kur jis yra. Ko trūksta, kad tokias technologijas paverstume realybe? Konkrečių žmogaus biometrinių duomenų, kurie padėtų sistemai veikti.

5. Žaidimai

Žaidimai yra didžiausi laimės, džiaugsmo bei konkurencingumo stimuliacijos varikliai. Jau galime būti apdovanojami už savo veiksmus ne tik realiame gyvenime, bet ir virtualiojoje erdvėje – žaidimuose. Tarkime, tam tikrais ženkliukais. Ši forma tarsi nėra nauja, nes kai kurios organizacijos ženkliukų sistemą naudoja jau kelis šimtus metų skatindamos formuoti organizacijos narių elgesį. Taip yra ir su internetiniais žaidimais – gerai išdėstyta žaidimo logika gali mus išmokyti naudotis ir tam tikrais įrankiais, formuoti įpročius, moralę. Tai neišvengiamai ateina.

6. Dinamiškos vizualizacijos

Tai dar viena nenugalima jėga. Čia norisi kalbėti apie tokią jėgą, kurią tikrai turėsime išnaudoti, – tai avatarai. Kad ir kaip juokingai tai skambėtų, pasak D. Bagdžiūno, avatarai yra didžiausios psichologinės potencijos turinčios medijos priemonės. „Įsivaizduokite save tiriamojo kėdėje, kai jums rodomi dviejų vyrų veidai ir pristatoma, kad tai yra kandidatai į prezidentus. Vienas vyras yra panašus į žmogų, kurio jūs nepažįstate, o kitas – į jus. Tada klausiama, į ką jums yra panašūs šie žmonės. Dažniausiai įvardijamos kokios nors istorinės asmenybės. Tada klausiama, kurį iš šių žmonių rinktumėte šalies prezidentu. Didžioji dalis atsako, kad rinktų tą, kuris panašus į juos“, – pasakoja D. Bagdžiūnas.

7. Mes patys

Anot D. Bagdžiūno, mes patys generuojame emocijas, to net nepastebėdami. Kai buvo sukurti emocijų nuskaitymo mechanizmai, tai buvo padaryta darbui su tam tikrus sutrikimus turinčiais žmonėmis, kurių emocinė raiška kiek kitokia nei statistiškai įprasto žmogaus. Taip pat buvo tiriama, ar galima nuskaitant žmogaus emocijas nuspėti jo ketinimus internetinėje parduotuvėje. Pasirodė, kad taip. Tad ateityje tikslingai nuskaičius emocijas bus galima matyti, ar žmogus atėjo tik apsižiūrėti, ar iš tiesų ketina ką nors pirkti. „Įsivaizduokite, kad apsiperkate internetu ir kompiuteris pats sužino, kad jums ši prekė nepatinka, tada pasiūloma kita, pritaikoma nuolaida“, – apie ateities kasdienybę pasakoja D. Bagdžiūnas.