Su melu susiduriame kasdien: meluojama ne tik namiškiams ar menkai pažįstamiems žmonėms, dažnai meluojama net sau. Apgaulę išgyvenęs žmogus lieka įskaudintas. Melas sukelia nesaugumo, nepasitikėjimo tave supančiais žmonėmis jausmą. O ką jau kalbėti apie melą, kuris sukelia ne tik neigiamų emocinių išgyvenimų, bet ir ekonominės žalos. Norėdami apsisaugoti žmonės ieško būdų, kaip pažinti melą. Ar galima ir kaip tai padaryti, paklausiau Lietuvos psichologijos studentų asociacijos mokymų komandos lektorės Ievos Vasionytės.

Klausykite kalbos

„Norėdami atpažinti melą dauguma žmonių yra linkę pasikliauti tuo, ką mato, – kūno kalba. Tačiau tyrimai rodo, kad klausydamiesi kalbos turinio mes turime keliskart didesnius šansus identifikuoti, ar žmogus meluoja“, – teigia I. Vasionytė ir paaiškina, kad tokią situaciją lemia žinių apie vieną ar kitą būdą kiekis.

Kūno kalba išsamiai išanalizuota įvairaus pobūdžio literatūroje, todėl žmonėms gerai pažįstama. Tikėtina, kad geras melagis žino, kas jį išduoda, ir geba save kontroliuoti, o melo turinį analizuojančių šaltinių mažai.

Anot pašnekovės, klausantis kito žmogaus svarbu atkreipti dėmesį į pasakojimo detalumą.

„Meluojant siekiama pateikti kuo mažiau detalių, nes taip sumažėja tikimybė būti sugautam“, – aiškina I. Vasionytė. Kitas svarbus pastebėjimas: retas emocijas išreiškiančių žodžių ir metaforų vartojimas.

„Meluojantis žmogus nevartoja tokių žodžių kaip „bijojau“, „mane išgąsdino“, „maniau, kad numirsiu iš malonumo“, „sėkmė mane apakino ir panašiai“, – vardija pašnekovė.

Anot I. Vasionytės, reikia stebėti pasakojimo sklandumą. „Surepetuotas pasakojimas bus pernelyg sklandus, tarsi išmoktas eilėraštis. Spontaniškas melas savyje turės daug neatitikimų, prieštaraujančios informacijos, o tiesa slypi kažkur per vidurį“, – paaiškina pašnekovė.

„Geriausia būtų paprašyti papasakoti visą istoriją atbulai“, – sako I. Vasionytė. Nors šis būdas pripažįstamas kaip viena veiksmingiausių melo identifikavimo technikų, vargu ar ją pavyks panaudoti per derybas. „Taip galite patikrinti savo vaikus“, – šypteli pašnekovė.

Ieškokite neatitikimų tarp žodžių ir kūno kalbos

Anot melo atpažinimo specialistų, vienas pagrindinių įgūdžių – gebėti pastebėti neatitikimus tarp to, kas sakoma ir ką rodo kūnas.

„Melagį išduoda galvos judesiai. Pasakius kokį nors teiginį, pavyzdžiui, išgirdus pasakojimą apie puikius verslo rezultatus, galima užduoti trumpą klausimą „Ar tikrai?“ ir stebėti žmogaus reakciją. Jei pašnekovas prieš linktelėdamas „netyčia“ pradeda galva judesį į šoną tarsi sakydamas „ne“, tai gana patikimas požymis, kad žmogus meluoja“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovė.

Ne mažiau naudingas veide atsispindinčių emocijų skaitymas. „Jei žmogaus kalbos turinys išreiškia kokią nors emociją, svarbu patikrinti, ar ją patvirtina ir veidas. Pavyzdžiui, nuostaba trunka ne ilgiau nei sekundę ir jos metu pakyla antakiai, išsiplečia akys, prasiveria burna. Jei kuri nors iš sąlygų yra neišpildoma, žmogus ne taip jau ir nustebęs. Jei išreikšdamas pyktį žmogus trenkia į stalą, bet daro tai vėliau, nei padaro kirtį žodyje, tai vėlgi rodo neatitikimą“, – paaiškina I. Vasionytė.

Svarbiausia – pokytis

„Kiekvieno žmogaus elgesys meluojant yra skirtingas. Vieni pradėję meluoti ar jaudintis sustingsta, o kiti pradeda tarsi šokti. Tai lemia daug asmeninių charakteristikų. Vienintėlis būdas jį suprasti yra stebėti elgesio pokytį prieš tai nusistačius bazinę liniją“, – aiškina I. Vasionytė.

„Tai daroma taip: pirma, susitikę pašnekovą užduokite keletą neutralių klausimų (apie orą ir kelią iki susitikimo vietos), paskui keletą klausimų apie jo verslą, į kuriuos atsakymą jau tikrai žinote (statistika, pardavimo augimas 2012 metais ir panašiai).

Antra, atidžiai stebėkite jo rankų judesių dažnį, akių judėjimo kryptį, klausykite balso tono aukštumo, suskaičiuokite jo „mm“ ir „ee“ per pusę minutės, stebėkite kvėpavimo dažnumą ir kita. Taip nustatysite, kaip žmogus elgiasi saugioje aplinkoje.

Trečia, stebėkite pokytį: stebėkite, kaip jo elgesys keičiasi užduodant jums svarbius klausimus. Jei jis keičiasi, nesvarbu, į kurią pusę (daugiau ar mažiau), vadinasi, jis pradėjo nervintis. Jeigu negalite rasti jokios kitos priežasties, dėl ko užduotas klausimas jį galėtų sunervinti, tikėtina, kad pašnekovas bando nuslėpti tiesą“, – patarimų negaili pašnekovė.

Baigdama pokalbį I. Vasionytė pabrėžia, kad universalūs melo požymiai neegzistuoja. „Tarkim, žmogaus rankos prakaituoja. Galbūt dėl to, kad meluoja, o galbūt dėl to, kad vyksta gyvybiškai svarbios derybos, žmogus bijo kalbėti prieš auditoriją, o gal nervinasi, nes kalba su labai patraukliu pašnekovu. Klaidos tikimybė labai didelė“, – šypteli pašnekovė ir pataria stebėti, kuo daugiau melą identifikuojančių veiksnių bei nedaryti skubotų išvadų.