Ko gero, kiekvienam pažįstamos situacijos, kai pamirštame, ką norime pasakyti, kur pasidedame automobilio raktelius, o išėję iš namų turime sugrįžti, nes nepamename, ar išeidami užrakinome duris, išjungėme viryklę, nepalikome bėgančio vandens. Anot Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurologijos skyriaus gydytojo neurologo Aleksandro Vilionskio, atminties sutrikimų ignoruoti nereikėtų, nors dažnai vyresnio amžiaus žmonės tai laiko natūraliu procesu. „Vis dėlto pablogėjus atminčiai medikamentinis gydymas reikalingas ne visais atvejais“, – gydytojas pataria išlaikyti balansą.

Sekant specialistų rekomendacijomis

„Nors mūsų visuomenėje vartoti atmintį gerinančius vaistus gana populiaru, atmintį stiprinti galima ir nemedikamentiniais būdais“, – sako A. Vilionskis. Remdamasis Jungtinių Amerikos Valstijų Mayo klinikos specialistų parengtomis rekomendacijomis gydytojas neurologas pateikia keletą paprastų receptų, skirtų atminčiai gerinti.

Duokite darbo protui

Nors šis patarimas žinomas, dažnai tinkamai nevertinamas. Dėl vienų ar kitų priežasčių paprastas būdas atminčiai stiprinti dažnam mūsų pasirodo per paprastas, kad būtų naudingas. Be reikalo – nuolatinė protinė veikla gerina atmintį.

Ši veikla gali būti labai įvairi ir skirtinga: nuo paprasčiausio dėlionių dėliojimo ar laikraščių skaitymo (net ir tų skyrių, kurių įprastai neskaitytume) iki važiavimo į tą pačią vietą skirtingais maršrutais ar dalyvavimo visuomeninėje veikloje.

Anot A. Vilionskio, protinis aktyvumas turi būti palaikomas kiek įmanoma ilgiau.

Bendraukite

Ne mažiau svarbus ir kuo ilgesnis socialinio aktyvumo palaikymas. Jis ypač svarbus vienišiems žmonėms. „Stenkitės dalyvauti įvairiuose renginiuose: nueikite į kiną arba į teatrą su draugais, neatsisakykite dalyvauti vakaronėse ir panašiuose susibūrimuose, – sako gydytojas. – Tai ne tik stimuliuos protinę veiklą, bet ir sumažins stresą, pagerins nuotaiką.“

Būkite organizuoti

Norėdami atsiminti įvairius dienos ar savaitės darbus, susitikimus ar kitus įvykius, juos užsirašykite į užrašų knygutę ar kalendorių. Užsirašydami galite tyliai pakartoti, ką rašote, – pataria gydytojas ir patikina, kad tokius užrašus reikėtų laikyti prieš akis – pravers: – Įvykdytus darbus išbraukite.

Jeigu kalbame apie daiktus, stenkitės, kad jie (tokie kaip piniginė, raktai) visada būtų laikomi savo vietoje. Tokiu būdu juos rasite be didelio vargo.“

„Labai svarbu, kad vienu metu dirbtumėte vieną darbą, – pabrėžia A. Vilionskis. – Stenkitės koncentruotis į ribotą informacijos kiekį, vėliau ją atgaminti bus lengviau.“

Sekite savo mitybą

Atminčiai svarbus ir maistas, kurį mes valgome. Dieta, rekomenduojama žmonėms, sergantiems širdies ligomis, gerina atmintį. Rekomenduotina valgyti daugiau daržovių, vaisių bei žuvies, liesos mėsos, paukštienos (be odos), vengti riebaus maisto.

Nepakankamas suvartojamų skysčių kiekis, kaip ir piktnaudžiavimas alkoholiu, gali bloginti atmintį.

Būkite fiziškai aktyvūs

Fizinis aktyvumas pagerina kraujotaką visuose organuose, o tai padeda išsaugoti gerą atmintį. Specialistai rekomenduoja per savaitę skirti ne mažiau kaip 150 minučių vidutiniam fiziniam aktyvumui arba 75 minutes didesniam fiziniam aktyvumui. Pageidautina, kad šitas laikas per savaitę būtų paskirstytas lygiomis dalimis.

Jei neturite laiko sportui, pasistenkite kiek galima daugiau judėti darbo metu arba raskite laiko trumpiems pasivaikščiojimams.

Įsitikinkite, kad žinote savo ligos istoriją

Lėtinės ligos gali lemti atminties pablogėjimą. Labai svarbu, kad tokios lėtinės ligos kaip diabetas, aukštas kraujospūdis, depresija būtų tinkamai gydomos. A. Vilionskis pabrėžia, kad nemažai daliai žmonių yra padidėjęs kraujospūdis, bet jie to nežino. Kita dalis žmonių tai žino, tačiau neskiria tam dėmesio, nes gerai jaučiasi.

„Tai labai klaidingas požiūris, ilgainiui galintis sukelti ne tik atminties pablogėjimą, bet ir kur kas rimtesnes ligas: infarktą, insultą ir panašiai“, – perspėja gydytojas.

Anot neurologo, svarbu žinoti, kokius vaistus vartojate, nes yra vaistų, kurie gali bloginti atmintį.