Nuolatinio skubėjimo laikais dažnas pamiršta stabtelti ir skirti laiko sau. Psichologė Giedrė Žalytė sako, kad kartu su begale gyvenimo tikslų dingsta sąmoningumas, o per dideli reikalavimai sau veda į blogą savijautą. Žmogui gali puikiai sektis jo veikla, darbas, tačiau jis vis tiek blogai jaustis, jei pats iš savęs reikalaus, kad turiu būti tobulas.

Požiūrio taškas

Prieš priimant sprendimus, natūralu apsvarstyti visus pliusus ir minusus, tačiau negalima leisti, kad asmeninės mintys taptų barjeru naujai pradžiai. Anot pašnekovės, mūsų veiksmus dažniausiai riboja ne realūs barjerai, o mintys ir įsitikinimai, kurie linkę patys sau ieškoti ir rasti patvirtinimų.

„Kad būtų paprasčiau suprasti, kaip tai veikia, įsivaizduokite žmogų, kuris įsitikinęs, kad „visi verslininkai yra nesąžiningi“. Kaip toks žmogus mąstys susidūręs su nesąžiningu verslininku? Greičiausiai tai vertins kaip savaime suprantamą, „normalų“ dalyką, dar sykį patvirtinantį jo įsitikinimą. O kas vyks susidūrus su akivaizdžiai sąžiningu verslininku? Tikėtina, kad žmogus tai aiškins kaip atsitiktinumą. Panašiai mes elgiamės ir su informacija, kuri prieštarauja mūsų įsitikinimams apie save. Žmogus, kurio įsitikinimas yra „aš kompetentingas“, nesėkmes traktuos kaip atsitiktinumus, aplinkybių nulemtus dalykus, o tas, kuris turi atvirkščią įsitikinimą, kaip atsitiktinumus traktuos sėkmingai susiklosčiusius dalykus. Tokie neigiami įsitikinimai gali trukdyti daryti drąsesnius sprendimus, imtis pokyčių, o tuomet, jeigu kažko vengiame, tai savaime galime interpretuoti kaip neigiamą įsitikinimą patvirtinantį faktą“, – vaizdžiai argumentuoja psichologė.

Pajutus, kad kažkas negerai, pašnekovė pataria stabtelti ir pažvelgti į viską iš šalies. Pavyzdžiui, jeigu nuolat jaučiamės pavargę, praradę gyvenimo džiaugsmą, motyvaciją, svarbu atpažinti, kodėl taip jaučiamės.

„Labai daug galima sužinoti savaitę ar dvi pildant detalų dienoraštį, kuriame užsirašome, kada atsikėlėme, ką veikėme kiekvieną valandą nuo ryto iki vakaro ir kada nuėjome miegoti. Jeigu tai sąžiningai darome, labai gerai pamatysime, kaip atrodo mūsų kasdienybė, ir gali kilti minčių, ko joje trūksta, kad gerai jaustumėmės, kaip ją galima keisti. Jeigu išeičių rasti sunkiau, galima kreiptis ir į specialistus. Gebėjimas šiek tiek atsitraukti, pažvelgti į situaciją tarsi iš šono, pagalvoti apie įvairius galimus įvykių paaiškinimus – labai svarbus brandaus, išmintingo žmogaus bruožas“, – pabrėžia G. Žalytė (nuotr. kairėje).

Realūs reikalavimai

Anot psichologės G. Žalytės, daugelį žmonių į baimių liūną įtraukia perfekcionizmas ir nesuskaičiuojamas kiekis tikslų.

 

„Jeigu turime daug tikslų, stengiamės visose srityse būti patys geriausi, galime pradėti jausti lėtinį stresą.“

G. Žalytė.

 

„Pojūtis, kad tarsi nevaldome situacijos, gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Taip gali pradėti jaustis ir didelį ilgalaikį stresą patiriantis žmogus, ir tas, kuris suserga depresija, nerimo ar kitu sutrikimu. Dažnai taip gali jaustis į perfekcionizmą linkę žmonės, kurie yra įsitikinę, kad viską turi atlikti pavyzdingai ir dėl to patiria didžiulį savo pačių spaudimą, nes patys sau kelia reikalavimus, kurių neįmanoma atitikti. Kita vertus, kartais tai, kas atrodo kaip psichologiniai pokyčiai, gali atsirasti ir dėl fizinių priežasčių, pavyzdžiui, sutrikus skydliaukės veiklai“, – vardija G. Žalytė.

Pašnekovė sako, kad dažnai pasitaiko atvejų, kai žmonės sau kelia per aukštus reikalavimus, o jų nepasiekę ima kaltinti save, todėl išmokti kelti realius tikslus nėra paprasta, tačiau būtina.

„Jeigu turime daug tikslų, stengiamės visose srityse būti patys geriausi, galime pradėti jausti lėtinį stresą. Tačiau nėra vieno universalaus recepto, kaip to išvengti arba su tuo tvarkytis, nes žmonės yra skirtingi. Ko gero, svarbiausia – girdėti, priimti save, palaikyti ryšį su savimi bei turėti realistiškus lūkesčius sau ir kitiems. Be to, atsparūs žmonės ne tik gerai moka tvarkytis su stresu, bet ir turi aiškias vertybes, žino, kodėl daro tai, ką daro, kodėl jiems tai prasminga“, – teigia pašnekovė.

Pagalba sau

Nors stresas ir pasitikėjimo savimi stoka atrodo sunkiai įveikiami, keletas specifinių veiklų gali padėti pasikeisti ir mėgauti gyvenimu, žengti ryžtingus žingsnius.

„Vienas labai paprastas metodas – tai reguliarus fizinis aktyvumas. Mūsų, psichologų, klientais daug dažniau tampa žmonės, kurie nemėgsta sporto ir nesportuoja, mat reguliarus fizinis krūvis turi ir raminamąjį, ir nuotaiką gerinantį poveikį. Na, o kalbant apie santykio su savimi, savo mintimis gerinimą, tai kaip ir kiekviename santykyje, jeigu norime, kad jis būtų geras, svarbu jam skirti laiko, įsiklausyti į poreikius ir būti geranoriškai nusiteikusiems. Ne vienus metus vedu dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) grupes ir dažnai turiu progą matyti, kaip labai užimti žmonės per šias pratybas išmoksta stabtelėti, pasimėgauti akimirka, įgauna daugiau proto aiškumo, jaučia daugiau pasitenkinimo gyvenimu. Tai – vienas iš būdų „nepaskęsti“ užimtoje kasdienybėje“, – teigia psichologė G. Žalytė.