Kokie mokesčiai ir taisyklės kai įmonė perka prekes iš fizinio asmens ir po to parduoda tas prekes kitam fiziniam asmeniui?

Atsakant į klausimus remtasi tokiomis prielaidomis:
1) fizinis asmuo yra nevykdantis individualios veiklos, kuri užregistruota LR Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Finansų ministerijos (toliau – LR VMI prie FM);
2) fizinis asmuo yra ne Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojas.

Klausimai:
1)        Jeigu fizinis asmuo parduoda įmonei naudotą prekę be dokumentų, ar galima tokią prekę perparduoti kitam fiziniam asmeniui? (O jeigu negalima, tai galbūt įmanoma prekei be dokumentų suteikti dokumentus. Jei taip, tai kaip?).

Sandoris, kuomet fizinis asmuo parduoda prekę juridiniam asmeniui, įforminamas surašant prekių pirkimo – pardavimo sutartį, tuo tarpu įmonė, įsigijusi prekę iš fizinio asmens ir parduodanti ją kitam fiziniam asmeniui, išrašytų sąskaitą faktūrą (jei įmonė – ne PVM) mokėtoja, arba PVM sąskaitą faktūrą (jei įmonė – PVM mokėtoja).
Kadangi, kaip minėjote, fizinis asmuo, parduodantis prekes juridiniam asmeniui, neturi prekės įsigijimo dokumentų, tai remiantis LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – LR GPMĮ) 17 str. 1 d. 27 p., fiziniam asmeniui GPM neapmokestinamos pajamos būtų ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn turtą, ir to turto įsigijimo kainos ir kitų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 8 000 litų per mokestinį laikotarpį. Skirtumas, viršijantis 8 000 litų, būtų apmokestinamas 15 proc. GPM. Tik atkreipiu dėmesį, kad šios GPMĮ 17 str. 1 d. 27 p. nuostatos taikomos prekėms, kurios priskiriamos prie kito turto ( jokiu būdu kalbama ne apie turtą, kuriam pagal teisės aktus privaloma teisinė registracija, arba gyvenamąjį būstą ir pan.).

2)        Kas nutiktų jei fizinis asmuo parduotų įmonei prekę ir įmonė nuspręstų parduoti tą prekę dalimis. Ar tas dalis parduodant reikėtų dokumentų kiekvienai iš dalių?

Įmonė, nusprendusi parduoti pirktą prekę dalimis, visų pirma turi iškomplektuoti prekę – t.y. susirašyti vidinį dokumentą – iškomplektavimo aktą – ir toms atskiroms detalėms pagal jų vertę paskirstyti savikainą. Turint iškomplektavimo aktą įmonė galės parduoti kiekvieną atskirą detalę. 

3)        Jei, tarkime, fizinis asmuo nusiperka prekę iš kažkokios užsienio įmonės, kuri yra PVM mokėtoja ir perkant buvo sumokėtas PVM. Fizinis asmuo naudojasi ta preke metus laiko ir nusprendžia ją parduoti kitai įmonei, kuri taip pat yra PVM mokėtoja. Ta kita įmonė nuperka prekę už sutartą kainą, o po to sugalvoja ją perparduoti kitam fiziniam asmeniui. Kas nutinka su PVM? (t.y. ar būtina jį taikyti, kai įmonė perparduoda prekę tokioje situacijoje, nes gaunasi, kad ta pati prekė du kartus bus apmokestinama PVM mokesčiu.).

Kai užsienio įmonė, PVM mokėtoja, parduos prekę fiziniam asmeniui, ne PVM mokėtojui, bus išrašyta PVM sąskaita – faktūra su tos įmonės šalies PVM nustatytu tarifu. Sandorio metu PVM sumokės fizinis asmuo.

Po metų fizinis asmuo, parduodantis prekę įmonei, parduos be PVM. Toliau įmonė, PVM mokėtoja, parduodanti tą pačią prekę kitam fiziniam asmeniui, turės išskirti PVM ir jį sumokėti į biudžetą.

Dėl pačio PVM – pagal LR PVMĮ, pats PVM objektas yra ne prekė, bet prekės tiekimas už atlygį. Būtent todėl kiekvieno sandorio metu atskirai reikia žiūrėti, kaip įvyksta pats prekės tiekimas (kas pirkėjas ir kas pardavėjas – PVM mokėtojai ar ne, kur jie įsikūrę, ar pati prekė fiziškai keliauja iš vienos šalies į kitą sandorio sudarymo metu ir t.t.).