Noriu atidaryti elektroninę parduotuvę, kaip?

Elektroninė prekyba – tai prekybinės veiklos būdas, kai sutartys sudaromos, o esant reikalui – ir vykdomos, naudojant informacines technologijas bei priemones kompiuterių tinklais keičiantis elektroniniais duomenų pranešimais.

Elektroninės prekybos ypatumus plačiau reglamentuoja  Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262) ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintos „Daiktų pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio priemones, taisyklės“ (Žin., 2001, Nr. 73-2583).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.366 straipsnio 5 dalimi, pardavėjas privalo iki sutarties sudarymo naudojamomis ryšio priemonėmis pateikti pirkėjui tinkamą informaciją, kurioje privalo būti nurodyta:

1. duomenys apie pardavėją;
2. daikto pagrindinės savybės;
3. pardavimo kaina;
4. daikto pristatymo kaina;
5. mokėjimo, pristatymo ar atlikimo tvarka;
6. pirkėjo teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo tvarka;
7. naudojimosi ryšio priemonėmis įkainiai, kai jie skaičiuojami kitaip nei įprasta;
8. laikotarpis, kurį pasiūlymas ir kaina galioja;
9. mažiausia sutarties trukmė, kai yra sudaroma sutartis dėl nuolatinio daiktų teikimo.

Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.366 straipsnio 8 dalimi, iki sutarties sudarymo, o kai daiktai teikiami – iki daiktų pateikimo (jeigu juos pateikia ne pardavėjo įgaliotas trečiasis asmuo) pirkėjas turi gauti raštu informaciją apie:

1. siūlomą daiktą (pavadinimas, pagrindinės savybės);
2. pardavėją; nurodoma, kur ir kam pirkėjas gali adresuoti bet kokį skundą;
3. pirkėjo teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo tvarką;
4. mokėjimo, pristatymo ar atlikimo tvarką, pardavėjo teikiamas daikto priežiūros paslaugas ir garantijas, jeigu jos suteikiamos;
5. sutarties atsisakymo sąlygas, jeigu sutartis neterminuota arba ilgesnė nei vieneriems metams.

Kalbant apie tinkamiausią verslo formą, Jūsų pasirinktą veiklą galima vykdyti tiek verčiantis individualia veikla pagal pažymėjimą, tiek steigiant juridinį asmenį – individualią įmonę, uždarąją akcinę bendrovę ar mažąją bendriją. Renkantis verslo formą pirmiausia reikėtų atsižvelgti į keletą kriterijų, tokių kaip veiklos pobūdis, turimo kapitalo dydis, atsakomybės laipsnis, veiklos vykdymo sudėtingumo laipsnis ir pan.

Pažymėtina, jog individualiai veiklai pagal pažymėjimą vykdyti ar individualiai įmonei steigti nereikia įstatinio kapitalo, šioms verslo formoms taikomos supaprastintos buhalterinės apskaitos taisyklės, nebūtina sudaryti finansinės atskaitomybės, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją. Individualios veiklos atveju nuo gauto pelno mokamas gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo mokestis bei privalomojo sveikatos draudimo mokestis. Tuo tarpu įsteigus juridinį asmenį reikia mokėti ne tik gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo mokesčius, bet ir pridėtinės vertės mokestį, įmokas į garantinį fondą bei kitus mokesčius.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tiek vykdant individualią veiklą pagal pažymą, tiek įsteigus individualią įmonę, jos savininkui taikoma neribota atsakomybė, tai reiškia, jog už įmonės skolas jis atsako visu savo turtu. Tuo tarpu mažoji bendrija ir uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos atsakomybės juridiniai asmenys, kurių savininkai (akcininkai) už įmonės prievoles neatsako savo asmeniniu turtu. Mažajai bendrijai nenustatytas minimalus įstatinis kapitalas, reikalaujama mažesnių steigimo išlaidų, jos valdymas yra paprastesnis nei uždarosios akcinės bendrovės; mažajai bendrijai taikomi supaprastinti apskaitos reikalavimai.

Taigi patraukliausiomis verslo formomis būtų galima įvardinti mažąją bendriją ir individualios veiklos vykdymą pagal pažymą. Mažosios bendrijos steigimas yra pranašesnis už kitas juridinių asmenų formas mokesčių naštos požiūriu ir nesudėtinga valdymo struktūra, tuo tarpu individualios veiklos vykdymas pagal pažymą yra geriausias variantas nesiekiant steigti juridinio asmens. Šiai verslo formai taikomi mažesni mokesčiai nei juridiniams asmenims bei, atkreiptinas dėmesys. Pažymėtina ir tai, jog verčiantis individualia veikla galima turėti samdomų darbuotojų.