Kaimo turizmo pradžia

Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos teisės aktai aiškiai nereglamentuoja, kokios paskirties ir naudojimo būdo žemės sklypuose galima verstis kaimo turizmo veikla. Valstybės ir vietos savivaldos institucijos vieningos pozicijos šiuo klausimu taip pat neturi, todėl žemiau pateikta informacija konkrečioje situacijoje skirtingų institucijų gali būti interpretuojama nevienareikšmiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą kaimo turizmo paslauga yra apibrėžta kaip savarankiška, už užmokestį turistams kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3 000 gyventojų, teikiama apgyvendinimo paslauga, kai kartu sudaromos sąlygos tenkinti maitinimo, poilsio, pramogų ar renginių organizavimo poreikius. Kaimo turizmo paslaugos gali būti teikiamos kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3 000 gyventojų, esančioje ūkininko sodyboje arba kaimo turizmui skirtuose pastatuose, kai bendras turistams apgyvendinti skirtų kambarių (numerių) skaičius yra ne didesnis kaip 20 ir juose yra ne daugiau kaip 50 vietų.

Atsižvelgiant į šias nuostatas, darytina išvada, kad kaimo turizmo paslaugos gali būti teikiamos tiek ūkininko sodyboje – žemės sklype, kuriame pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (tame tarpe kaimo turizmo) pastatais ir kuris ne mažesnis kaip 0,5 ha, tiek žemės sklype, kuriame pastatyti kaimo turizmui skirti pastatai ir kuris neturi ūkininko sodybos statuso.

Ūkininko (t. y. fizinio asmens, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre) sodyba gali būti žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas – „kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“. Tuo tarpu kaimo turizmo pastatai, nekuriant ūkininko sodybos, priskiriami negyvenamiesiems poilsio paskirties pastatams, kurie gali būti statomi žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (naudojimo būdas – „rekreacinio naudojimo žemės sklypai“) arba kitos paskirties žemės sklypuose (naudojimo būdas – „rekreacinės teritorijos“). Jei konkretaus žemės sklypo paskirtis ir/ar naudojimo būdas atitinka nurodytas sąlygas, tokiame žemės sklype gali būti vykdoma kaimo turizmo veikla. Priešingu atveju žemės sklypo paskirtis turi būti keičiama laikantis Teritorijų planavimo įstatymo ir kituose teisės aktuose nustatytos procedūros (turi būti parengtas žemės sklypo detalusis planas ir kt.).

Atsakant į klausimą dėl reikalingų leidimų kaimo turizmo veiklai, pirmiausia pažymėtina, kad teisės aktai reikalauja, jog apgyvendinimo paslaugų teikėjas, prieš pradėdamas savo veiklą, pateiktų Valstybiniam turizmo departamentui nustatytos formos pranešimą apie apgyvendinimo paslaugų teikimą.

Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos maisto įstatymu, asmenys, ketinantys užsiimti kaimo turizmo veikla ir teikti maitinimo paslaugas, privalo turėti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, kurį išduoda atitinkamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinis padalinys pagal asmens veiklos vietą. Maisto tvarkymu yra laikomas bet koks poveikis maistui arba veiksmai su juo, įskaitant maisto gaminimą, ruošimą, perdirbimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, vežimą, paskirstymą, tiekimą, pardavimą, galintys turėti įtakos maisto saugai, kokybei ir mitybos vertei. Siekiant gauti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, asmuo turi pateikti nustatytos formos prašymą, maisto tvarkymo (virtuvės) patalpų ir įrangos projekto (plano) kopiją bei sumokėti 50 Lt (jei pas maisto tvarkymo subjektą dirba 5 ir daugiau asmenų – 100 Lt) dydžio valstybės rinkliavą.

Teisės aktai nenumato asmenims, ketinantiems verstis kaimo turizmo veikla, reikalavimo turėti leidimą – higienos pasą, kuriuos išduoda visuomenės sveikatos centrai apskrityse. Nepaisant to, kad leidimas – higienos pasas kaimo turizmo veiklai vykdyti nėra reikalingas, asmenys privalo laikytis pagrindinių apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimų, kuriuos nustato Lietuvos higienos norma HN 118:2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“.

Galiausiai, reikėtų nepamiršti, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, ketinantis užsiimti kaimo turizmo veikla, turi įsigyti verslo liudijimą, kurį išduoda atitinkama teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija, bei laikytis individualią veiklą, vykdomą pagal verslo liudijimą, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Asmenys (išskyrus ūkininkus, kurie kaimo turizmo veiklą ketina vykdyti savo sodyboje) šia veikla gali verstis ir įsteigus juridinį asmenį, pavyzdžiui, individualią įmonę, mažąją bendriją, uždarąją akcinę bendrovę. Konkrečios juridinio asmens teisinės formos pasirinkimą lemia mokestiniai aspektai, ketinamos vykdyti veiklos apimtis ir kitos aplinkybės.