...

Automobilių stovėjimo aikštelė

Žinių bazė

2013.04.02

Turiu žemės ūkio paskirties žemės Vilniaus mieste, šalia autostrados Vilnius-Kaunas. Norėčiau šioje vietoje įrengti mokamą automobilių stovėjimo/saugojimo aikštelę. Kokie turėtų būti mano pirmieji žingsniai norint užsiimti ir išvystyti šią veiklą? Kokie dokumentai, reikalavimai, mokesčiai taikomi?

Temos: , , .

Į klausimą atsakė:

Atsakyti į klausimą

Kad atsakyti turite tapti ekspertu. Jei esate patvirtintas ekspertas, turite prisijungti.

Gintautas Bartkus

Vadovaujantysis partneris, advokatas / Deloitte Legal

Publikavimo data: 2013-04-02 16:56

Pirmiausia pažymėtina, kad norint žemės sklype statyti automobilių stovėjimo aikštelę žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis iš „žemės ūkio paskirties žemė“...

Publikavimo data: 2013-04-02 16:56

Pirmiausia pažymėtina, kad norint žemės sklype statyti automobilių stovėjimo aikštelę žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis iš „žemės ūkio paskirties žemė“ turi būti pakeista į „kitos paskirties žemė“ (naudojimo būdas – „inžinerijos infrastruktūros teritorijos“, naudojimo pobūdis – „Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos“). Tuo tikslu turi būti rengiamas žemės sklypo detalusis planas. Detaliojo plano rengimo procedūrą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos LR aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239. Institucijos išduos leidimą rengti detalųjį planą atsižvelgiant į Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius, taip pat  gretimų žemės sklypų naudojimo pobūdį, atstumus nuo juose esančių statinių. Atkreipiame dėmesį, kad statybos techniniame reglamente STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ yra išdėstyti reikalavimai stovėjimo aikštelėms, tame tarpe minimalūs atstumai nuo gretimoje teritorijoje esančių kitų statinių.

Reikalavimai stovėjimo aikštelės statybai priklauso nuo jos būsimo ploto: aikštelės, kurių plotas yra nuo 10 m2 iki 100 m2, pripažįstamos I grupės nesudėtingais statiniais, o aikštelės nuo 100 m2 iki 10 000 m2 – II grupės nesudėtingais statiniais. Jei statomos stovėjimo aikštelės plotas bus didesnis nei 10 000 m2, tokia aikštelė bus pripažintina neypatingu statiniu.

I ir II grupės nesudėtingo statinio statybos atveju statybos procesas yra paprastesnis:  tam tikrais atvejais reikės rengti nesudėtingo statinio supaprastintą projektą ir gauti iš savivaldybės administracijos rašytinius pritarimus supaprastintam statybos projektui. Tuo tarpu jeigu  stovėjimo aikštelės plotas bus didesnis nei 10 000 m2 (t. y. bus statomas neypatingas statinys), turės būti rengiamas statybos projektas ir gaunamas leidimas statyti naują statinį.

Pastačius stovėjimo aikštelę, turi būti atliekami kadastriniai matavimai ir statybos užbaigimas turi būti įforminamas statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nustatyta tvarka.

Galiausiai automobilių stovėjimo aikštelė kaip nekilnojamojo turto objektas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šiuo tikslu registro tvarkytojui reikia pateikti prašymą, kadastrinių matavimų bylą bei dokumentą, kuriuo buvo įformintas statybos užbaigimas. Atlyginimo už nekilnojamojo daikto (be daiktinių teisių) įregistravimą dydis yra 10 Lt.
 

Ekspertai

Gintautas Bartkus

Gintautas Bartkus

Vadovaujantysis partneris, advokatas / Deloitte Legal

Tapk ekspertu

Esi savo srities žinovas, turi patirties? Tuomet pasidalink savo žiniomis su kitais verslo atstovais ir padėk jiems auginti savo verslą. Prisijunk prie „bzn start” bendruomenės!

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.