Visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kaip ji veikia?

Visų pirma reikia paminėti, kad tuo atveju, jeigu uždarosios akcinės bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinį kodeksą, o ne materialinė atsakomybė pagal darbo kodeksą. Tai reiškia, kad vadovui veikiant kaip įmonės atstovui santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir tokiu atveju padarius žalą, jis privalėtų ją atlyginti ir nesant sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties.

Įmonės vadovui veikiant „vidiniuose“ santykiuose, t. y. tvarkant įmonės veiklą, organizuojant darbą, imantis priemonių materialinių vertybių saugumo užtikrinimui, egzistuoja galimybė su vadovu sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kaip tai numatyta akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 4 d.

Pagal DK 255 straipsnio 5 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta kitokiu būdu ir kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose. Žalos padarymas kitokiu būdu ir kitokiam turtui suprantama kaip kitoks negu DK numatytas žalos būdas ar jame numatytas turtas. Kaip ir minėta, akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis ir kad su juo gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pagal akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 9 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o pagal 9 punktą – už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Šių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo, kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad pagal DK 255 straipsnio 5 punktą darbuotojui, kuris yra juridinio asmens valdymo organo narys, taikoma visiška materialinė atsakomybė, išskyrus atvejus, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Jeigu vadovas nenustato atsakomybės pagrindų sau pavaldžių darbuotojų atžvilgiu, nevykdo pareigos pagal įstatymo ar lokalių teisės aktų reikalavimus sudaryti su darbuotojais visiškos materialinės atsakomybės sutarčių, kuriomis prisiimti įsipareigojimai sudarytų sąlygas išieškoti iš darbuotojų išieškoti nuostolius, neužtikrina materialinių vertybių tinkamo saugojimo ir jų išsaugojimo, priėmimo, nekontroliuoja, kaip jam pavaldūs darbuotojai atlieka jiems pavestas pareigas, neapibrėžia bendrovės darbuotojų, kurie priima ir išduoda materialines vertybes ar jas saugo, teisių ir pareigų, galima laikyti, kad egzistuoja vadovo neteisėti veiksmais, galintys lemti visiškos materialinės atsakomybės taikymą.

Jūsų nurodoma sąlyga dėl visiškos vadovo atsakomybės atsiradus žalai, kurią padaro darbuotojai su jais nesant sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties, turėtų būti įtvirtinta ne tik visiškos materialinės atsakomybės sutartyje, bet ir pvz. vadovo pareiginiuose nuostatuose.
Įmonėje gali galioti ir individuali ir grupės darbuotojų visiškos materialinės atsakomybė sutartis, tačiau sutartys turi būti sudaromos su skirtingais darbuotojais ir ne tų pačių darbų atlikimui.