Kokią verslo formą pasirinkti norint prekiauti internetu rankų darbo gaminiais?

Atsakydami į Jūsų klausimą pažymime, kad Jūsų nurodyta ūkine – komercine veikla (vaikiškų drabužių siuvimu ir prekyba internetu) turi teisę verstis individualią veiklą įregistravę fiziniai asmenys, taip pat juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentai neriboja teisės vykdyti atitinkamos veiklos. Individuali veikla Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme apibrėžiama kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą; savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė, įskaitant laisvąsias profesijas, ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla. Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai nedraudžia fiziniams asmenims verstis prekyba internetu neįregistravus juridinio asmens, todėl Jūsų nurodyta veikla gelėtų būti vykdoma tiek įregistravus individualią veiklą, tiek įsteigus juridinį asmenį – individualią įmonę, mažąją bendriją ar uždarąją akcinę bendrovę. Konkrečios veiklos teisinės formos pasirinkimą lemia daugelis aplinkybių. Reikia pažymėti, kad mažoji bendrija ir uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys. Tai reiškia, kad šio juridinio asmens savininkas (akcininkas) neatsako už įmonės prievoles savo asmeniniu turtu. Tuo tarpu vykdant individualią veiklą arba įsteigus individualią įmonę, asmuo, vykdantis individualią veiklą ar individualios įmonės savininkas, už individualios veiklos vykdymo metu atsiradusias prievoles ar individualios įmonės prievoles atsako savo asmeniniu turtu. Bendruosius reikalavimus į rinką tiekiamoms prekėms  nustato Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas, kuriame įtvirtinta, kad į rinką teikiami produktai (gaminiai ir paslaugos) turi būti saugūs. Į rinką tiekiami vaikiški drabužiai turi atitikti Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme nustatytus reikalavimus. Reikalavimus vaikiškiems drabužiams taip pat nustato Europos standartas EN 14682 „Vaikiškų drabužių sauga. Vaikiškų drabužių virvelės ir įveriamos virvelės. Techniniai reikalavimai“. Pažymime, kad prekių mažmeninę prekybą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintos „Mažmeninės prekybos taisyklės“, kurios nustato bendruosius mažmeninės prekybos Lietuvos Respublikoje organizavimo reikalavimus. Pažymėtina, kad prekių ženklinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 170 patvirtintos Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės. Sutarčių sudarymą elektroniniu būdu reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintos „Daiktų pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio priemones, taisyklės“. Lietuvos teisės aktai numato galimybę keisti juridinio asmens teisinę formą, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas. Tuo tarpu galimybės keisti verslo formą iš individualios veiklos į juridinį asmenį Lietuvos teisės aktai nenumato. Todėl Jums pasirinkus mažmeninė prekybą internetu vykdyti individualios veiklos pagrindu ir vėliau norint plėsti veiklą ir pakeisti veiklos teisinę formą, reikėtų steigti naują juridinį, pavyzdžiui, uždarąją akcinę bendrovę. Galiausiai, internetu prekės galėtų būti parduodamos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad kiekviena valstybė turi teisę nustatyti skirtingas mažmeninės prekybos ar vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančias taisykles, kurias taip pat reikėtų įvertinti vykdant prekybą atitinkamoje valstybėje narėje, todėl prieš pradedant prekiauti internetu į kitas ES valstybes, reikėtų pasidomėti ten galiojančiais prekių saugumo, prekių ženklinimo bei kitais, su mažmenine prekyba susijusiais, reikalavimais.