Noriu prekiauti kompiuteriais Lietuvoje. kurie yra atvežti iš Anglijos

Prekyba kompiuteriais pagal Vyriausybės patvirtintas Licencijuojamų veiklų taisykles nėra laikoma licencijuojama veikla. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymu bei Europos parlamento ir tarybos direktyva dėl bendros gaminių saugos, pažymėtina, jog į rinką teikiamas produktas turi būti saugus. Saugiu gaminiu laikomas bet koks gaminys, kuris įprastomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti sąlygomis, įskaitant ilgalaikį naudojimą ir tam tikrais atvejais – surinkimo, įrengimo bei priežiūros naudojant reikalavimus, nekelia jokios rizikos arba kelia tik minimalią riziką, kuri yra suderinama su gaminio vartojimu ir laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą žmonių saugos ir sveikatos apsaugos lygį.

Atsižvelgiant į tai, jog norima atidaryti internetinę parduotuvę, reikia pažymėti, jog sutarčių sudarymą elektroniniu būdu reglamentuoja Lietuvos Respublokos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintos „Daiktų pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio priemones, taisyklės“. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.366 straipsnio 5 dalimi, pardavėjas privalo iki sutarties sudarymo naudojamomis ryšio priemonėmis pateikti pirkėjui tinkamą informaciją, kurioje privalo būti nurodyta:
1) duomenys apie pardavėją;
2) daikto pagrindinės savybės;
3) pardavimo kaina;
4) daikto pristatymo kaina;
5) mokėjimo, pristatymo ar atlikimo tvarka;
6) pirkėjo teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo tvarka;
7) naudojimosi ryšio priemonėmis įkainiai, kai jie skaičiuojami kitaip nei įprasta;
8) laikotarpis, kurį pasiūlymas ir kaina galioja;
9) mažiausia sutarties trukmė, kai yra sudaroma sutartis dėl nuolatinio daiktų teikimo.

Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.366 straipsnio 8 dalimi, iki sutarties sudarymo, o kai daiktai teikiami – iki daiktų pateikimo (jeigu juos pateikia ne pardavėjo įgaliotas trečiasis asmuo) pirkėjas turi gauti raštu informaciją apie:
1) siūlomą daiktą (pavadinimas, pagrindinės savybės);
2) pardavėją; nurodoma, kur ir kam pirkėjas gali adresuoti bet kokį skundą;
3) pirkėjo teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo tvarką;
4) mokėjimo, pristatymo ar atlikimo tvarką, pardavėjo teikiamas daikto priežiūros paslaugas ir garantijas, jeigu jos suteikiamos;
5) sutarties atsisakymo sąlygas, jeigu sutartis neterminuota arba ilgesnė nei vieniems metams.

Kalbant apie tinkamiausią verslo formą, ją renkantis, reikėtų atsižvelgti į keletą kriterijų, tokių kaip veiklos pobūdis, turimo kapitalo dydis, atsakomybės apimtis, veiklos organizavimo struktūra ir pan. Remiantis išvardintais kriterijais galima įregistruoti individualią įmonę, uždarąją akcinę bendrovę ar mažąją bendriją.

Pažymėtina, jog individualiai įmonei įsteigti nereikia įstatinio kapitalo, jai taikomos supaprastintos buhalterinės apskaitos taisyklės, nebūtina sudaryti finansinės atskaitomybės, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją. Tačiau, kita vertus, individuali įmonė yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo, kurios savininkui taikoma neribota turtinė atsakomybė, t.y. už įmonės skolas  savininkas atsako visu savo turtu. Mažoji bendrija ir uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos atsakomybės juridiniai asmenys, kurių savininkai (akcininkai) už įmonės prievoles neatsako savo asmeniniu turtu. Mažajai bendrijai nenustatytas minimalus įstatinis kapitalas, reikalaujama mažesnių steigimo išlaidų, jos valdymas yra paprastesnis nei uždarosios akcinės bendrovės; mažajai bendrijai taikomi supaprastinti apskaitos reikalavimai. Taigi atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, galite pasirinkti, kokia verslo forma norite vykdyti prekybą kompiuteriais.

Kalbant apie mokesčius, taikomus importuojamoms prekėms iš Europos Sąjungos valstybių narių, atkreiptinas dėmesys, jog importo mokesčiai netaikomi prekėms, gabenamoms tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Tačiau asmenims, vykdantiems bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą, gali atsirasti prievolė registruotis pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais. Vienas iš tokių atvejų – jeigu Lietuvos Respublikos apmokestinamųjų asmenų už tiekiamas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, vykdant ekonominę veiklą, bendra gauto (gautino) atlyginimo suma per pastaruosius 12 mėnesių viršijo 155 000 Lt, tai jie PVM įstatymo nustatyta tvarka turi įsiregistruoti kaip PVM mokėtojai, skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM.