Kokius mokesčius reikia mokėti išsiėmus indvidualios veiklos pažymą?

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085; 2010, Nr. 145-7410, toliau – GPMĮ) 6 str. 3 dalies nuostatas gyventojo, besiverčiančio individualia veikla pagal pažymą, gautos individualios veiklos pajamos (prekybos, gamybos, kai kurių paslaugų), išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos, apmokestinamos taikant 5 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Gyventojų pajamos, gautos iš laisvųjų profesijų veiklos ir pajamos iš vertybinių popierių (įskaitant pajamas iš išvestinių finansinių priemonių), apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Pagal GPMĮ 2 str. 35 dalies nuostatas laisvoji profesija – tai profesija, kuria reikiamą kvalifikaciją turintys gyventojai verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai, teikdami intelektines paslaugas klientams ir visuomenei, įskaitant teisinę (advokato, advokato padėjėjo, notaro, notaro padėjėjo, antstolio, antstolio padėjėjo, konsultanto teisės klausimais ir kitą teisinę veiklą), apskaitininko, auditoriaus, buhalterio, finansų konsultanto, mokesčių konsultanto, architekto, inžinieriaus, dizainerio, žurnalisto, programuotojo, dėstytojo, lektoriaus ir panašią veiklą. Vadinasi, pajamų mokesčio tarifo dydis priklauso nuo to, ar teikiamos paslaugos priskiriamos laisvųjų profesijų veiklai, ar ne. Apskaičiuojant individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, iš gautų (uždirbtų) pajamų galima atimti GPMĮ 18 straipsnyje nustatytus leidžiamus atskaitymus, susijusius su individualios veiklos pajamų gavimu (uždirbimu), pagrįstus juridinę galią turinčiais dokumentais arba išlaidų sumą, lygią 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, nereikalaujant atskaitomą sumą pagrįsti išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Pastaroji nuostata netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens.

Be to, gyventojai, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą, turi mokėti ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) sąskaitą 9 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) bei 28,5 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas, kurios skaičiuojamos nuo 50 proc. dydžio individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų) sumos. Šias įmokas administruoja SODRA. Platesnę informaciją, bei informaciją apie PSD lengvatą asmenims, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, galima rasti SODROS internetinėje svetainėje: www.sodra.lt  arba paskambinus informaciniu telefonu 1883.

Kalendoriniams metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., turėsite deklaruoti per kalendorinius metus gautas individualios veiklos pajamas ir kitas gautas pajamas, mokesčių administratoriui pateikiant Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą ir iki tos pačios datos sumokėti deklaracijoje apskaičiuotą mokėtiną gyventojų pajamų mokestį į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto sąskaitą.
Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271, 2004, Nr. 17-505, toliau – PVMĮ) 71 straipsnio nuostatas prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda, kai bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas PVM apmokestinamas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršija 155 000 Lt. Už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo nurodytosios 155 000 litų sumos, PVM neskaičiuojamas. Tuo atveju, kai nurodytoji riba viršijama, mokėtina į biudžetą PVM suma turi būti apskaičiuota ne nuo ribą viršijančios pajamų sumos, o nuo visos sandorio, dėl kurio buvo viršyta nustatytoji riba, sumos.

Skaičiuojant 155 000 Lt atlygio sumą, kada privalomai tampama PVM mokėtoju, neatsižvelgiama į atlygį už prekių tiekimus ir (arba) paslaugų teikimus už šalies teritorijos ribų, į atlygį už PVM neapmokestinamų prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą, į avansų sumas, į atlygį už ilgalaikio turto, naudoto ekonominėje veikloje, pardavimą bei atlygį už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimą ir finansinių paslaugų teikimą, jeigu šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir asmuo paprastai tokia veikla nesiverčia.

Prievolė registruotis PVM mokėtoju gali atsirasti ir dėl prekių įsigijimų iš Europos Sąjungos valstybių narių, jeigu visų įsigytų prekių vertė per kalendorinius metus viršija 35 000 Lt (neįskaitant PVM, sumokėto ar mokėtino ES valstybėje, iš kurios prekės buvo atgabentos) (PVMĮ 711 straipsnis). Skaičiuojant iš kitų valstybių narių įsigytų prekių vertę (35 000 Lt sumą), atsižvelgiama tik į tų prekių vertę, kurių pardavėjai yra ekonominę veiklą vykdantys kitų valstybių narių juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie pagal savo valstybės teisės aktus įregistruoti arba privalo įsiregistruoti PVM mokėtojais.
Vadinasi, fiziniam asmeniui, vykdančiam veiklą pagal individualios veiklos pažymą, gali atsirasti prievolė registruotis PVM mokėtoju, skaičiuoti ir mokėti PVM, jeigu bus viršytos PVMĮ 71 ir (arba) 711 straipsniuose nurodytos ribos. Asmuo, vykdantis PVM apmokestinamą veiklą, gali įsiregistruoti PVM mokėtoju savanoriškai, nors ir nepasiekė minėtų registravimuisi nustatytų sumų.

PVM mokėtoju įsiregistravęs asmuo už jo įsigyjamas iš kitos valstybės narės prekes, šalies teritorijoje tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas, už jam užsienio apmokestinamojo asmens šalies teritorijoje teikiamas paslaugas PVM apskaičiuoja taikydamas toms prekėms arba paslaugoms PVMĮ nustatytą PVM tarifą, galiojantį prievolės apskaičiuoti PVM atsiradimo momentu. Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas.