Kokius dokumentus reikia pildyti ir kaip teisingai organizuoti individualią veiklą pagal pažymą "meninė kūryba"?

Išsiėmiau individualios veiklos pažymą “Meninė kūryba” esu paruošusi išleisti knygą, kokie turėtų būti mano tolimesni veiksmai jeigu aš norėsiu knygą pardavinėti, kokius dokumentus pildyti ir mokesčius mokėti? 
Knyga leidžiama savo lėšomis. pardavinėti norėčiau asmeniškai ir  knygynuose. Anksčiau individualios veiklos neturėjau, esu dirbanti  biudžetinėje įstaigoje.

Atsakydami į Jūsų klausimą pažymime, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai, besiverčiantys individualia veikla pagal pažymą, tvarkydami buhalterinę apskaitą turi vadovautis 2003-02-17 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-040 „Dėl Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Buhalterinės apskaitos taisyklėmis. Gyventojas, tiek taikantis pinigų apskaitos principą, tiek taikantis kaupimo apskaitos principą, privalo pildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalą. Gyventojas šį žurnalą gali įsigyti parduotuvėse, kurios prekiauja buhalterinės apskaitos blankais arba pasigaminti, vadovaudamasis 2010-05-24 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-166 patvirtinta pavyzdine forma. Taip pat žurnalas gali būti pildomas elektroniniu būdu.

Jei gyventojas, tvarkydamas buhalterinę apskaitą, taiko dvejybinį įrašą, jis gali nepildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo, jei iš jo pildomų apskaitos registrų galima nustatyti mokesčiams apskaičiuoti reikalingus duomenis.

Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla (išskyrus notarus, antstolius ir advokatus), naudoja tokius apskaitos dokumentus: 1) sąskaitą faktūrą; 2) PVM sąskaitą faktūrą; 3) kasos aparato kvitą; 4) kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus, pinigų priėmimo kvitus ir pan.). Gyventojas privalo išrašyti ir išduoti pirkėjams sąskaitą faktūrą ar PVM sąskaitą faktūrą, ar kasos aparato kvitą, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtintame Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše nenustatyta kitaip.

Pažymėtina, kad nereikalaujama naudoti kasos aparatų ir pirkėjui nereikalaujant išduoti pinigų priėmimo kvitų arba vietoj jų naudojamų apskaitos dokumentų, prekiaujant lauko sąlygomis, t. y. ne pastatuose ar patalpose, taip pat ne kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuosiuose nameliuose, autoparduotuvėse. Taip pat naudoti kasos aparatų nereikalaujama, kai kiekvienam asmeniui išduodamas pinigų priėmimo kvitas arba kitas teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamas apskaitos dokumentas – gyvenamosiose, darbo ar kitose asmenų iškvietime nurodytose prekių pristatymo vietose, kuriose už prekes atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Nereikalaujama naudoti kasos aparatų ir tais atvejais, kai gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, teikia paslaugas arba parduoda savo gamybos ne maisto prekes.

Jeigu gyventojas nėra PVM mokėtojas ir nenaudoja kasos aparato, jo prekių pardavimas, paslaugų teikimas įforminamas sąskaita faktūra. Jeigu gyventojas yra PVM mokėtojas, jis privalo pirkėjui išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, išskyrus Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 19 punkte numatytus atvejus, o būtent: PVM sąskaita faktūra nenaudojama, kai prekės  tiekiamos fiziniam asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą nėra apmokestinamasis asmuo – pavyzdžiui, kai išduodamas kasos aparato kvitas arba, vadovaujantis Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283, nereikalaujama naudoti kasos aparatų.

Jeigu gyventojas yra įsigijęs ir savo veikloje naudoja kasos aparatą, jis privalo išduoti pirkėjui kasos aparato kvitą, o pirkėjo prašymu – sąskaitą faktūrą (jei gyventojas nėra PVM mokėtojas) arba PVM sąskaitą faktūrą (jei gyventojas yra PVM mokėtojas).

Atkreiptinas dėmesys, kad privaloma saugoti apskaitos dokumentus, kuriais grindžiamos pajamos ir išlaidos, apskaitos registrus – pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus – teisės aktuose nustatytą laiką, t. y. ne mažiau kaip 10 metų. Gyventojui pasirinkus apmokestinamąsias pajamas skaičiuoti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 18 str. 12 d. nustatyta tvarka, jis neprivalo saugoti dokumentų, kuriais yra grindžiamos išlaidos.

Pajamoms iš gyventojų individualios veiklos pagal pažymą taikomas 5 procentų tarifas, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos, taip pat ne individualios veiklos pajamas, gautas pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus netauriųjų metalų laužą. Laisvosioms profesijoms taikomas 15 procentų tarifas. Laisvoji profesija – tai profesija, kuria reikiamą kvalifikaciją turintys gyventojai verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai, teikdami intelektines paslaugas klientams ir visuomenei, įskaitant teisinę (advokato, advokato padėjėjo, notaro, notaro padėjėjo, antstolio, antstolio padėjėjo, konsultanto teisės klausimais ir kitą teisinę veiklą), apskaitininko, auditoriaus, buhalterio, lobisto, finansų konsultanto, mokesčių konsultanto, architekto, inžinieriaus, dizainerio, gydytojo, psichologo, žurnalisto, maklerio, brokerio ir panašią veiklą. Taigi, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, jeigu knyga, pavyzdžiui, būtų žurnalistinės veiklos rezultatas, pajamoms gali būti taikytinas 15 procentų tarifas.

Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokas gyventojas, vykdantis individualią veiklą pagal pažymą, moka pats už save. Jis kas mėnesį moka 9 procentus nuo minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), galiojančios to mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio PSD įmokas. Nuo 2013-01-01 nustatyta MMA – 1000 Lt, todėl mėnesinė PSD įmoka turi būti lygi 90 Lt (9% x 1000 Lt).

Individualią veiklą vykdantys asmenys gali PSD įmokų kas mėnesį nemokėti, jeigu jie moka ir (arba) už juos yra mokamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 1, 2 ir 6 d. (dirbantys pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojai, pareigūnai, kt.) nurodytos sveikatos draudimo įmokos arba jeigu jie yra asmenys, išvardyti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 d. (apdraustieji, kurie draudžiami valstybės lėšomis). Tokie asmenys, pasibaigus kalendoriniams metams, turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas PSD įmokas ir ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos sumokėti per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos PSD įmokų sumos ir mokėtinos PSD įmokų sumos skirtumą.

Gyventojų, įregistravusių individualią veiklą, metinė PSD įmoka negali būti mažesnė kaip 9 procentai nuo 12 MMA, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, dydžio.

Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, taip pat privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti.

2014 metais buvo patvirtinti tokie valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai: 1) pensijų socialiniam draudimui – 26,3 proc.; 2) ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) išmokoms gauti – 2,2 proc.

Atkreiptinas dėmesys, kad gyventojai, besiverčiantys individualia veikla, privalo registruotis PVM mokėtojais, kai bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje, patiektas prekes (suteiktas paslaugas) suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 155000 Lt. Bendrai atlygio sumai per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijant 155000 Lt, gyventojas gali registruotis PVM mokėtoju savanoriškai.