Darbas pagal Affiliate programą ir mokesčiai

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau – GPMĮ) yra įtvirtinta viena iš gyventojų pajamų rūšių – individualios veiklos pajamos. Pagal GPMĮ 2 straipsnio 7 dalį individuali veikla suprantama kaip gyventojo vykdoma savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Taigi, individualiai veiklai iš esmės būdingi 2 požymiai: tęstinumas ir savarankiškumas. Tęstinumas – gyventojo sudaromiems sandoriams paprastai būdingas tam tikras tęstinumas ar atsikartojamumas. Atsitiktiniai sandoriai (pvz., asmeninio būsto, asmeninės transporto priemonės ar kito turto nuoma, pardavimas, kuriame nėra “verslininkiškumo” elementų) negali būti laikomi veiklos vykdymo požymiu, todėl tokie sandoriai nereikš individualios veiklos vykdymo. Taigi, kad gyventojas būtų laikomas vykdančiu individualią veiklą, jo sudaromiems sandoriams turi būti būdingas tam tikras tęstinumas, taip pat motyvas ir galimybės sandorius sudaryti ir ateityje. Atskirais atvejais ir kelis analogiškus sandorius per trumpą laiką sudaręs gyventojas nebus laikomas vykdančiu individualią veiklą (pvz., išvykstantis į užsienį gyventojas parduoda keletą tapačių daiktų). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrais atvejais ir nesant tęstinumui, iš tam tikrų aplinkybių darytina išvada, kad gyventojas vertėsi individualia veikla. Tokiomis aplinkybėmis gali būti: naudos dydis ir tai, kokią gyventojo pajamų dalį sudaro ši nauda; taip pat su naudos gavimu susijusios sąnaudos. Savarankiškumas, t. y. toks gyventojo santykis su kita sandorių, sudaromų vykdant veiklą, šalimi, kuris iš esmės skiriasi nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Gyventojo veikla yra savarankiška, kai jo santykiuose su kita sandorio puse nėra būdingų darbo santykiams požymių (susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės, atostogų ir pan.), gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu ir kt. Taigi, atitinkant šiuos kriterijus, galima daryti išvadą, jog gyventojas vykdo individualią veiklą. Gyventojas individualią veiklą gali vykdyti arba nustatyta tvarka įregistravęs individualią veiklą (toliau – individuali veikla pagal pažymą), arba įsigijęs verslo liudijimą.

Iš pateikto klausimo matyti, jog teiksite reklamos paslaugas tam tikrai užsienio bendrovei, o už tai gausite pajamų. Manytina, jog Jūsų vykdoma veikla atitinka nurodytus individualios veiklos požymius, todėl norėdami vykdyti šią veiklą, turite ją įregistruoti ir vykdyti individualią veiklą pagal pažymą. Jūsų nurodytos veiklos vykdyti įsigijus verslo liudijimą, nebūtų galima, kadangi nurodyta veikla neįeina į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašą (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ (Žin., 2002, Nr. 112-4992)).

Nurodome, jog  individualią veiklą pagal pažymą vykdantis fizinis asmuo, gavęs pajamas, jas turi fiksuoti apskaitos dokumentu (pagal buhalterinės apskaitos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 „Dėl Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr. 18-785)), taip pat nuo gautų pajamų mokėti nustatytus mokesčius. Pagal GPMĮ 6 str. 3 d., apmokestinant individualios veiklos pajamas, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos yra taikomas 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Gyventojų pajamų mokesčio įmokos mokamos pasibaigus metams nuo gautų apmokestinamųjų pajamų. Gyventojų pajamų mokestis mokamas nuo skirtumo, kuris gaunamas iš gautų pajamų atėmus leidžiamuosius atsiskaitymus (GPMĮ 18 str.). Skaičiuojant GPM nuo gyventojo individualios veiklos pajamų, iš pajamų atimamos veiklos išlaidos GPMĮ 18 str. nustatyta tvarka. Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, kurie turi visus Buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus rekvizitus.  Pagal GPMĮ 18 str. 12 d., gyventojas gali pasirinkti veiklos išlaidoms paskirti 30 proc. individualios veiklos metinių pajamų. Tokiu atveju išlaidų pagrįsti dokumentais nereikia.

Gyventojai, vykdantys individualią veiklą, be gyventojų pajamų mokesčio, taip pat turi mokėti 9 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo bei 28,5 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas, kurios skaičiuojamos nuo 50 proc. dydžio individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų) sumos.