...

Ar importuojamoms prekėms iš Trečiųjų šalių reikia gauti papildomų pažymų iš institucijų?

Žinių bazė

2012.11.14

Žadu atsidaryti el. parduotuvę, kurioje pardavinėčiau prekes, pirktas iš Kinijos. Prekės bus įvairios, skirtos moterims – nuo aksesuarų, drabužių iki virtuvinių įrankių, žodžiu, asortimentas platus. Tik iškilo klausimas, į kurio atsakymą iki šiol nerandu. Ar būtina dėl kiekvienos prekės rūšies kreiptis į atitinkamą instanciją ir gauti prekės setifikatus-pažymas ar kažkokius tai dokumentus, kurie suteiks man teisę pardavinėti šias prekes Lietuvoje? Pavyzdžiui, užsakiau elektroninius laikrodžius, muitinėje susimokėjau muito mokesčius bei importo PVM, laikrodžius paženklinau (ant įpakavimo užlipdžiau lapelius su informaciją apie prekę). Ar būtina dabar dar kreiptis į kokią Sveikatos Apsaugos Ministeriją dėl kokių nors dokumentų išdavimo (kad ši prekė atitinka tam tikrus reikalavimus ir leidžiama Lietuvoje pardavinėti)? Antras pavyzdys: noriu užsisakyti iš Rusijos vieną gaminį – мумиё – pardavėjas turi šiam gaminiui skirtą sertifikatą. Ar tokį gaminį galėsiu pardavinėti el. parduotuvėje po jo paženklinimo ar dar papildomų leidimų reikia gauti iš kažkur?

Temos: , .

Į klausimą atsakė:

Atsakyti į klausimą

Kad atsakyti turite tapti ekspertu. Jei esate patvirtintas ekspertas, turite prisijungti.

Dr. Dalia Foigt-Norvaišienė

Advokatė, teisės patarėja / Nepriklausoma advokatų kontora „COBALT”

Publikavimo data: 2020-01-03 11:28

Dėl prekių importo Atsakydami į Jūsų klausimą pažymime, kad norint Lietuvoje pardavinėti prekes, atgabentas į Lietuvą iš ne Europos Sąjungos...

Publikavimo data: 2020-01-03 11:28

Dėl prekių importo Atsakydami į Jūsų klausimą pažymime, kad norint Lietuvoje pardavinėti prekes, atgabentas į Lietuvą iš ne Europos Sąjungos valstybių – trečiųjų šalių, reikia atlikti prekių importo procedūrą. Asmeniui, ketinančiam vykdyti veiklą, reguliuojamą muitų teisės aktų (atlikti muitinės formalumus ar kitą veiklą), turi būti suteiktas ekonominių operacijų vykdytojo kodas (EORI kodas). Tam, kad asmeniui būtų suteiktas EORI kodas, jis turi užsiregistruoti Muitinės prievolininkų registre. Importuojant prekes, reikia sumokėti muitą, akcizą (jeigu jis nustatytas) ir pridėtinės vertės mokestį (PVM). Skirtingoms prekėms taikomi skirtingi muitų ir akcizų dydžiai, o muitų dydis taip pat priklauso nuo šalies, iš kurios tos prekės yra kilusios. Asmenims, ketinantiems importuoti prekes, pirmiausia tikslinga susipažinti su Lietuvos Respublikos integruoto tarifo (LITAR) naršykle - atlikti paiešką ir elektroniniu būdu gauti aktualią informaciją apie užsienio prekybos tarifinio ir netarifinio reguliavimo priemones (muitus ir mokesčius, tarifines ir netarifines kvotas, kai kuriuos draudimus ir apribojimus) bei elektroninėje erdvėje sumodeliuoti konkrečios prekės importo situaciją, automatiškai gaunant informaciją apie mokėtinus muitus ir mokesčius bei šiai prekei taikomas netarifinio reguliavimo priemones. Norėdami importuoti prekes, reikia išsiaiškinti, ar Jums reikalinga licencija. Galite tai padaryti naudodami integruotą tarifą (LITAR). LITAR duomenų bazę galima rasti internete adresu http://litarweb.cust.lt Nustačius, kokios konkrečiai prekės yra importuojamos į Lietuvą, ir susižinojus konkrečias kvotas, muitus, kitus mokėtinus mokesčius, būtina įvertinti atskiroms prekių grupėms taikytiną specialų teisinį reguliavimą. Dėl prekėms keliamų reikalavimų Vyriausybė, Vyriausybės įstaigos, ministerijos, prie jų įsteigti departamentai ir kitos įstaigos pagal savo kompetenciją nustato privalomus produktų saugos bei ženklinimo CE reikalavimus, suderintus su Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos, Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimais, ir patvirtinimo, kad jie atitinka nustatytus reikalavimus, tvarką. Prekių saugos bendrosiose taisyklėse  reikalaujama, kad gamintojai ir tiekėjai į rinką tiektų tik saugias prekes. Tam tikroms prekėms, pvz.: žaislams, elektros įrangai (žemos įtampos įrenginiams), kosmetikai  ir vaistams  taikomos ypatingos saugos taisyklės. Prekės, atitinkančios Europos sąjungos ir nacionalinius prekių saugos reikalavimus, turi būti atitinkamai pažymėtos CE ženklu. CE ženklinimas yra pagrindinis gaminio atitikties ES teisei rodiklis, užtikrinantis laisvą gaminių judėjimą Europos rinkoje. Pažymime, kad ženklindamas preke CE ženklu platintojas prisiima atsakomybę, pareiškia, jog įvykdė visus teisinius reikalavimus, taikomus CE ženklinimui, bei įgijo teisę gaminį pardavinėti Europos ekonominėje erdvėje (27 ES valstybėse narėse ir ELPA šalyse, Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine), taip pat Turkijoje. Šie reikalavimai taikomi gaminiams, pagamintiems ir trečiosiose šalyse bei parduodamiems Europos ekonominėje erdvėje ir Turkijoje. Atkreipiame dėmesį, kad CE ženklinimas privalomas tik toms gaminių kategorijoms, kurioms taikomos tam tikros tokio ženklinimo reikalaujančios direktyvos. Ne maisto prekių žymėjimo CE ženklu kontrolę Lietuvoje atlieka Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Pažymime, kad vykdant žemiau nurodytą ūkinę komercinę veiklą, reikia turėti leidimą-higienos pasą: (1) I ir II kenksmingumo klasės cheminių medžiagų bei preparatų gamyba ir prekyba; (2) augalų apsaugos priemonių gamyba ir prekyba; (3) biologinių medžiagų (augimo stimuliatorių, fermentų ir pan.) gamyba ir prekyba; (4) buitinės chemijos gaminių bei biocidų gamyba ir prekyba; (5) medicinos įrangos (gaminių) bei farmacijos preparatų gamyba ir prekyba vaistais; (6) žmonių gydymas; (7) kosmetikos bei asmens higienos priemonių gamyba ir prekyba; (8) vaikams skirtų prekių gamyba ir prekyba; (9) specialios paskirties maisto produktų ir maisto priedų gamyba ir prekyba; (10) su maistu kontaktuojančių medžiagų ir gaminių gamyba; (11) negyvūninės kilmės maisto gamyba; (12) maisto prekyba. Leidimus-higienos pasus išduoda rajonų visuomenės sveikatos centrai, o informaciją apie konkrečius visuomenės sveikatos centrus teikia Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Žymėjimo ir kiti teisiniai reikalavimai konkrečioms prekėms yra skelbiami ne maisto produktų inspekcijos internetinėje svetainėje, skiltyje „Verslininkams“ – reikalavimų sąvadas. Būtina pasitikrinti, ar prekių, pažymėtų tam tikru prekės ženklu, platinimas nepažeis kitų asmenų autorinių teisių/prekių ženklų. Jeigu prekės yra įsigytos ne ES valstybėje, jų pardavimui ES teritorijoje reikia gauti prekių ženklo savininko leidimą. Prekyba prekėmis, pažymėtomis suklastotais prekių ženklais ar jų kopijomis vertinama kaip intelektinės nuosavybės teisės pažeidimas. Žinant konkrečias prekių grupes, būtina pasitikrinti, ar jų platinimui nereikalinga licencija, tačiau licencijuojamos yra dažniausiai ne kasdieninio vartojimo prekės, o pvz., šaudmenys, sprogmenys, psichotropinės, narkotinės, medicininės paskirties prekės, naftos produktai, alkoholis, tabakas, kt. Pažymime, kad tam tikroms prekių grupėms teisės aktai nustato specialius reikalavimus: (1) Kosmetika - Lietuvos higienos norma HN 62:2003 „Kosmetikos gaminiai. Bendrieji reikalavimai, draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ (Žin., 2004, Nr. 21-647); (2) Tekstilė - LST EN 14682 „Vaikų drabužių sauga. Vaikiškų drabužių virvelės ir įveriamosios virvelės. Techniniai reikalavimai“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-05-12 nutarimas Nr. 674; (3) Oda ir avalynė - Medžiagų, naudojamų pagrindinėms vartotojams parduodamos avalynės sudedamosioms dalims gaminti, ženklinimo techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008-03-31 įsakymu Nr. 4- 129 (Žin., 2008, Nr. 41-1521); Lietuvos higienos norma HN 36:2009 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ (Žin., 2009, Nr. 83-3451; 2011, Nr. 49-2400); Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001-07-03 įsakymas Nr. 372 „Dėl prekybos dėvėtomis prekėmis“; (4) Žaislai - Žaislų saugos techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011-04-01 įsakymu Nr. 4- 174 (Žin., 2011, Nr. 40-1928, Nr. 106- 4999); (5) Kitos prekės: Lietuvos higienos norma HN 41:2003 „Mokyklinės prekės“; Lietuvos standartas LST EN 1888:2003 Vaikų priežiūros gaminiai. Vaikų vežimėliai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai.

Ekspertai

Dr. Dalia Foigt-Norvaišienė

Dr. Dalia Foigt-Norvaišienė

Advokatė, teisės patarėja / Nepriklausoma advokatų kontora „COBALT”

Tapk ekspertu

Esi savo srities žinovas, turi patirties? Tuomet pasidalink savo žiniomis su kitais verslo atstovais ir padėk jiems auginti savo verslą. Prisijunk prie „bzn start” bendruomenės!

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.