Autoserviso veikla, kokia verslo forma tinkama įdarbinti?

Kaip matyti, klausimas iš esmės susijęs su asmenų įdarbinimų, t.y. ar fizinis asmuo, kuris vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, gali būti samdomas kito asmens, vykdančio individualią veiklą. Visų pirma, būtina pabrėžti, jog asmuo, kuris vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, laikoma, kad jis vykdo individualią veiklą.Pagal Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, individuali veikla – tai tokia savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Taigi, asmens veikla pagal verslo liudijimą, yra savarankiška veikla, o toks asmuo savo teises ir pareigas, susijusias su veikla pagal verslo liudijimą, prisiima ir įgyvendina sudarydamas tam tikras civilines sutartis, kaip kad paslaugų teikimo, autorines, rangos ir taip toliau. Kadangi norite samdyti asmenį pagal verslo liudijimą, būtina išsiaiškinti, ar samdomas asmuo tikrai yra savarankiška sutarties šalis ar darbo funkcijas atliekantis darbuotojas, t.y. ar Jūsų atveju susiklostytų civiliniai santykiai ar darbo santykiai. Tai reikšminga dėl to, nes egzistuojant darbo santykiams, darbuotojas dirba ne pagal verslo liudijimą, o pagal darbo sutartį, o tinkamai neįforminus darbo santykių, toks darbuotojo darbas gali būti traktuojamas kaip nelegalus darbas.

Kaip minėta, individuali veikla – tai tokia savarankiška veikla, kuria versdamasis asmuo siekia gauti pajamų ar kitokios naudos per tęstinį laikotarpį. Individualiai veiklai iš esmės būdingi 2 požymiai: tęstinumas ir savarankiškumas. Tęstinumas – gyventojo sudaromiems sandoriams paprastai būdingas tam tikras tęstinumas ar atsikartojamumas. Atsitiktiniai sandoriai (pvz., asmeninio būsto, asmeninės transporto priemonės ar kito turto nuoma, pardavimas, kuriame nėra “verslininkiškumo” elementų) negali būti laikomi veiklos vykdymo požymiu, todėl tokie sandoriai nereikš individualios veiklos vykdymo. Taigi, kad gyventojas būtų laikomas vykdančiu individualią veiklą, jo sudaromiems sandoriams turi būti būdingas tam tikras tęstinumas, taip pat motyvas ir galimybės sandorius sudaryti ir ateityje. Atskirais atvejais ir kelis analogiškus sandorius per trumpą laiką sudaręs gyventojas nebus laikomas vykdančiu individualią veiklą (pvz., išvykstantis į užsienį gyventojas parduoda keletą tapačių daiktų). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrais atvejais ir nesant tęstinumui, iš tam tikrų aplinkybių darytina išvada, kad gyventojas vertėsi individualia veikla. Tokiomis aplinkybėmis gali būti: naudos dydis ir tai, kokią gyventojo pajamų dalį sudaro ši nauda; taip pat su naudos gavimu susijusios sąnaudos. Savarankiškumas, t. y. toks gyventojo santykis su kita sandorių, sudaromų vykdant veiklą, šalimi, kuris iš esmės skiriasi nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Gyventojo veikla yra savarankiška, kai jo santykiuose su kita sandorio puse nėra būdingų darbo santykiams požymių (susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės, atostogų ir pan.), gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu ir kt. Atitinkant šiuos kriterijus, galima daryti išvadą, jog gyventojas vykdo individualią veiklą.

Taigi, tik nesant darbo santykių požymių, tarpusavio sutartis galima pripažinti civilinėmis. Galima išskirti tokius darbo santykiams būdingus bruožus: susitarimas dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos, darbo funkcijų, drausmės, pavaldumas kitai sutarties šaliai, santykių tęstinumas ir kt. Darbo sutartimi iš esmės susitariama dėl tęstinių rūšiniais požymiais apibrėžtų darbo funkcijų vykdymo, jų nesiejant su konkrečiu, apčiuopiamu rezultatu.

Atsižvelgiant į Jūsų klausime išdėstytas aplinkybes (norite samdyti asmenį, kuris dirbtų naudojant Jūsų individualios veiklos turtą; darbas, manytina, nebūtų siejamas su konkrečiu, apčiuopiamu rezultatu; darbuotojas galimai nebūtų savarankiškas ir taip toliau), manytina, jog tarp Jūsų ir norimo samdyti asmens susiklostytų darbo santykiai, todėl turėtų būti sudaroma darbo sutartis. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja DK. Jūs, kaip individualią veiklą vykdantis gyventojas, į darbą priėmęs darbuotoją ir su juo sudaręs darbo sutartį, prisiimtumėte visus DK įtvirtintus darbdavio įsipareigojimus. Asmenį įdarbinus pagal darbo sutartį, šiam žmogui verslo liudijimo išsiimti nereikia.

Be kita ko, klausiate, ar pavyktų asmenį „nuomuoti“. Jūsų apibūdinamus santykius iš esmės reglamentuoja Lietuvos Respublikos Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas. Šis įstatymas reglamentuoja darbo santykių tarp laikinųjų darbuotojų ir laikinojo įdarbinimo įmonių ypatumus, įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones santykiuose dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Iš esmės, vadovaujantis šiuo įstatymu, laikinai įdarbinant darbuotojus yra sudaroma darbo sutartis tarp darbuotojo ir įdarbinimo įmonės, kuri prisiima darbdavio funkcijas. Tarp laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo yra sudaroma laikinojo įdarbinimo sutartis. Taigi, šiuose santykiuose Jūs būtumėt laikomas laikinojo darbo naudotojas ir tarp Jūsų ir laikinojo įdarbinimo įmonės susiklostytų civiliniai teisiniai santykiai, reglamentuojami Civilinio kodekso normų. Taigi, santykiai tarp Jūsų ir laikinojo darbuotojo nebūtų laikomi tradiciniais darbo teisiniais santykiais, nes darbo sutartis tarp Jūsų ir darbuotojo nebūtų sudaroma. Kita vertus, laikinojo įdarbinimo esmė – laikinųjų darbuotojų įdarbinimas laikinojo įdarbinimo įmonėse turint tikslą juos pagal laikinojo įdarbinimo sutartis siųsti laikinai dirbti laikinojo darbo naudotojų naudai, pastariesiems prižiūrint ir vadovaujant. Taigi nurodoma, jog laikinasis įdarbinimas per laikinojo įdarbinimo įmones siejamas būtent su laikinu, terminuotu darbu.

Taigi, su darbuotoju nėra būtina sudaryti darbo sutarties (jeigu sudaroma laikinojo įdarbinimo sutartis), o kurią konkrečią darbo formą pasirinkti, reikia atsižvelgti į individualią situaciją, poreikius ir kitas reikšmingas aplinkybes.