Galerijos „Balta“ savininkę Jolantą Šmidtienę atvykusi ryte sutikau darbų įkarštyje su… šluota rankoje. „Toks darbas laukia verslininko kiekvieną rytą“, – pajuokavo žavi ir jaunatviška moteris, įkūrusi labai estetišką ir šviesią – išties baltą galeriją.

Šiuo metu veikla galerijoje vykdoma visu pajėgumu. Parodos čia keičiamos kas dvi savaites, rečiausiai – kartą per mėnesį, jei paroda itin sėkminga. „Pirmiausia tai – veikla“, – mintimis dalijosi pašnekovė. Visai nesvarbu, kiek pelno uždirba verslas, bet jei jis teikia malonumą ir iš jo galima pragyventi, tuomet tokį verslą verta kurti. Tokia yra verslininkės Jolantos Šmidtienės nuomonė.

Planuose – Jungtiniai Arabų Emyratai

Galerija „Balta“ gyvuoja jau 20 metų. Per tą laiką šis vardas tapo žinomas Lietuvoje ir pasaulyje. Ryšiai yra užmegzti su Prancūzija, Korėja, Vokietija, Baltarusija, Estija, Latvija, Lenkija, Čekija.

Dabar galerija „Balta“ yra ne tik Lietuvoje, bet ir saulėtoje Ispanijoje. Tenerifės saloje vos prieš du mėnesius įkurtas dar vienas galerijos filialas. Plėtros planų verslininkė taip pat nestokoja. Didžiausia jos svajonė – galerijos filialas Jungtiniuose Arabų Emyratuose. „Tai turtinga šalis, kupina technologiškai pažangių, išsilavinusių, menu besidominčių žmonių“, – teigė pašnekovė.

Siekia estetikos, o ne kamšaties

Įmonėje nuolatos dirba trys darbuotojai: vadovė, administratorė ir finansininkas. Papildomai darbuotojai priimami atsižvelgiant į vykdomus projektus. O jų galerija turi nuolat. Atvykusių dailininkų parodos, projektai su užsienio partneriais – įprasti šiame versle. Tačiau pati įkūrėja to nevadina verslu. Ji sako, kad ateinantys pasižiūrėti kiti Kauno verslininkai negaili pastabų, stebisi, ką ji čia veikianti ir kam to reikia, juk didelių turtų iš tokio verslo nesusikrausi.

„Įprastai kiekviena lentyna, siena, kiekvienas nuomojamų patalpų centimetras verslo supratimu turi nešti pinigus. Čia to nėra. Kai kurie mūsų galerijoje esantys darbai galbūt nebus parduoti ar bus parduoti negreitai, o erdvę, pakankamai didelę, jie užima. Mes eksponuojame meniškus kūrinius, kuriuos perkantis pirkėjas supranta, kam jam to reikia. Jis ateina ne vieną, o kelis kartus, pasižiūri, o tada ateina ir nusiperka, per daug nežiūrėdamas į kainą“, – pasakojo galerijos „Balta“ savininkė Jolanta Šmidtienė.

Prasidėjo nuo gildijos įkūrimo

Galerijos kūrimo idėja gimė Vilniaus dailės akademijos studentės galvoje. Įkūrėja, pakalbėjusi su kurso (tekstilės studijų) draugais, rado bendraminčių. Meno erdvė pasibaigus sovietinei okupacijai tik kūrėsi. Tam, kad galėtų imtis veiklos, reikėjo tekstilę pristatyti kaip projektą. 2000-aisiais jie pirmiausia kartu įkūrė tekstilininkų ir dailininkų gildiją.

Kol neturėjo nuosavų patalpų, entuziazmo ir fantazijos nestokojantys jaunieji menininkai savo darbus eksponuodavo Kauno filharmonijos patalpose, net gatvėje. „Tuo metu nebuvo erdvės, kur dailininkai ir tekstilininkai galėtų eksponuoti savo darbus. Reikėjo tokios vietos, kurioje galėtume eksponuoti savo darbus ir juos parduoti“, – apie poreikį kurti galeriją kalbėjo verslininkė.

J. Šmidtienės galerijos pagrindinis tikslas iki šiol išliko nepakitęs. Tai – tekstilės meno propagavimas.

Patalpos ir verslo partneriai keitėsi

Pirmąsias patalpas verslininkė nuomojo J. Naugardo gatvėje Kaune. Vėliau Jolantos Šmidtienės su partnere keliai išsiskyrė. Draugė nusprendė imtis kitos veiklos. Tad patalpos vėl šiek tiek sumažėjo – jas buvusios verslo partnerės pasidalijo.

Tuomet verslininkė nusprendė įsigyti kitas, didesnes patalpas. „Sužinojau apie aukcione parduodamas bankrutavusios kavinės patalpas. Neišmaniau kainų rinkos ir pasiūliau gana nedidelę sumą. Žinoma, patalpos atiteko kitiems pirkėjams. Iš pradžių labai dėl to jaudinausi“, – dabar su šypsena prisiminė pašnekovė.

Bet likimas buvo dosnus ir visai netrukus draugai pasakė apie kitas Senamiestyje parduodamas nedideles patalpas. Iš pradžių dvejojusi dėl dydžio, dabar moteris nesigaili įsigijusi mažesnes patalpas. Jas taip pat pavyko išplėsti nusipirkus aplinkinių kaimynų patalpas.

Šiuo metu verslininkė teigė veiklą Kaune vykdanti viena, o Tenerifėje užsiimanti su drauge Gaila Akeliene. Būtent jos kartu sugalvojo įkurti galerijos „Balta“ filialą šioje Ispanijos saloje.

„Saloje šilta, jauku. Menininkas turi didesnę laisvę ir kūrybinės energijos tokiomis sąlygomis. Be to, šalia galerijos yra nuomojamas butas, kuriame savo darbus eksponuojantis menininkas gali apsistoti“, – pasakojo verslininkė.

Pelnas – ne iš kūrinių pardavimo, bet iš projektų

Verslininkė pasakojo, kad pirmiausia galeriją išlaikyti teko iš savų pinigų. Tuo metu mokytoja dirbusi moteris savo atlyginimą skyrė galerijos veiklai. Netrukus veiklos asortimentą išplėtė – įsteigė meno kursus, kuriuose dailės mokytojai galėjo kelti savo kvalifikaciją, išmokti naujų technologijų, įgyti naudingų naujausių meno srities žinių. Galerija „Balta“ pirmoji Lietuvoje įsteigė tokio pobūdžio kursus.

„Meno versle vien iš darbų pardavimo neišsilaikysi, nebent parduodi pigius kiniškus suvenyrus, – teigė pašnekovė. – Pagrindinį finansinį pelną neša projektų įgyvendinimas.“

Vis dėlto pelnas šiame versle griežia tikrai ne pagrindiniu smuiku. Ir nesvarbu, kiek uždirbama, galerijos įkūrėjai tai – širdžiai labai maloni, prasminga veikla.