Vilnietė Liusė Kniūkštienė (61), turinti 20 metų buhalterės darbo patirtį, iki šiol teikia paslaugas keliems nuolatiniams klientams, tačiau ne taip seniai prisipažino, kad buhalterija – visai sausas reikalas, tik skaičiai, uždarbis ir jokios meilės. Tad rašiklį pakeitė nėrimo vąšeliu ir kasdien juo nerdama įrodo, kad avių vilna gali virsti ne tik kojinėmis. Moteris neria jaukias namų interjero detales, o labiau įsitraukti į šį pomėgį paskatino sėkmė, kai prieš metus savo rankų darbo kūrinius „Nertas namų interjeras“ pristatė parduotuvėje „Amatų namai“.

Iš miesto – į gyvenimą miške

Liusė pasakoja, kad jie su vyru prieš penkerius metus išsikėlė gyventi už Vilniaus, į kaimą viduryje miško. Pirmoji vasara buvo ypatinga. Aplink geltonavo jonažolės. Ketinau rinkti, džiovinti ir ruošti žolelių arbatas. Taip gimė „Saulės žolės“. Praėjo dar metai ir pajutau, kad žolelės ir arbatos keliauja į antrą planą. Pradėjau daug nerti vąšeliu. Prisiminiau vaikystę.“

Pradžia buvo sudėtinga. Reikėjo rasti vidurį tarp to, kas turėtų paklausą ir būtų malonu gaminti“, – taip ji sumaniusi nerti jaukius, namus puošiančius dalykus. Be to, šypsodamasi prideda, buvo labai nedrąsu parodyti savo darbus, o dar reikėjo ir kainą pasakyti. Įvertinti gaminio pardavimo kainą buvo sunkiausia.

Avyčių idėja

Įvairių spalvų ir dydžių aveles pagalvėles kurianti moteris pasakoja, kad avyčių idėją pamačiusi internete. Išbandžiau, nepatiko. Tada pamėginau nerti vąšeliu. Pradėjau nuo pagalvėlės dydžio. Po to keitėsi formos, matmenys. Supratau, kad storas siūlas suteikia didelių privalumų ir galimybių. Matyt, sergu savotiška didybės manija, – pajuokauja ir sako, kad jai labai smagu nerti storu vąšeliu ir storais siūlais. – Galėčiau gaminti ir dar didesnes, bet riboja transportavimas, eksponavimas. Kai prieš mugę automobilio bagažinės talpą pradedu matuoti avimis, tai darosi sudėtinga“, – vėl juokaudama papildo kūrybinga pašnekovė.

Nėrimas – kaip poilsis

Į mėgstamą veiklą panirusi ir namų puošmenas nerianti moteris pripažįsta, kad yra šiek tiek darboholikė. „Be mezginių, dar turiu ir buhalterijos – keliems pastoviems klientams tvarkau buhalterinę apskaitą. Nėrimas pakeičia kompiuterinį darbą, tampa savotišku poilsiu“, – tvirtina šypsodamasi L. Kniūkštienė.

Kaip pasirenka, ką nerti, priklauso nuo to, ar yra konkretus užsakymas, ar tiesiog gamina į lentyną. Dar labai svarbi ir nuotaika: jeigu galvoje sumaištis, tai pasirenkanti tokį darbą, kuriam atlikti nereikia susikaupti. „Tiesiog atlieki mechaninius judesius, jie ramina, o kartu auga ir nėrinys. Dažnai tai būna ruošiniai. Smagiausia gaminio pabaiga ir etiketės prisiuvimas“, – apie kasdienius reikalus pasakoja detalėms atidi pašnekovė.

Dalyvauti mugėse smagu

Su savo rankų darbo nertais kūriniais L. Kniūkštienė dalyvauja mugėse ir tvirtina, kad jose labai smagu. Pradžioje važiuodavo vos ne visur, kol suprato, kad reikia rinktis pagal klientą. Svarbus ir aplankantis jausmas, leidžiantis atskirti, kas yra „mano ir ne mano klientas“. Bet kurioje (finansiškai naudingoje ir nenaudingoje) mugėje labai smagu jausti geras žmonių nuotaikas. Žinoma, kai dalyvauji mugėje, pasak kūrėjos, turi tikslą uždirbti pajamų, bet tikrai pusę to gerojo bagažo sudaro nuotaika.

Natūralios medžiagos didina savikainą

Vien iš rankų darbo mezginių, pasak L. Kniūkštienės, būtų sudėtinga išgyventi. Įvertinant darbui skirtą laiką, reikėtų kelti gaminių kainas, bet tada jie būtų per brangūs. Ji sako pastebinti gana daug įvairių stalo puošmenų, kurios gaminamos iš sintetinių virvių. „Jos pigesnės, praktiškesnė priežiūra, bet manęs nevilioja. Noriu dirbti su natūraliomis medžiagomis (linu, vilna). Tai didina gaminio savikainą ir priežiūra sudėtingesnė.

Svarbu pasirinkti…

Su savo sumanytu projektu „Nertas namų interjeras“ L. Kniūkštienė sako lėtai judanti į priekį. Žino, kad dėl prekės populiarinimo tiesiog reikia dirbti. Savo darbus viešina mugėse, „Facebook“, „Etsy“, kurioje pardavimai negausūs, bet džiugina kitokie klientai ir kartais labai maloni jų reakcija. Šiek tiek didesnė ir finansinė pusė.

…ir skirti laiko

Nuo 2020 m. vasaros jos gaminiais Vilniuje ir Kaune pradėjo prekiauti „Amatų namai“. L. Kniūkštienei patinka jų verslo koncepcija, požiūris į klientą, pardavėją, visi dalyviai – kolegos, rankų darbo meistrai, tik pandemija viską sustabdė. Bet ir čia rado pliusų: „Džiaugiausi tuo, kad mezgimas buvo kaip terapija. Turėjau laiko pagalvoti apie naujus gaminius.“ Taip pat dalyvauja ir naudojasi platformos „Lietuviška prekė“ paslaugomis. „Man patinka jų paslauga ir puslapis patogus, bet ten turėjau tik vienetinius pardavimus. Manau, kad per mažai dėmesio skiriu prekių asortimentui, aprašymams ir pan. Norint turėti naudos, reikia su tuo dirbti. Labai svarbu pateikta informacija, nuotraukos. Tikiuosi, kada nors skirti tam gerokai daugiau dėmesio. Pandemijos laikotarpiu atsirado begalė tarpininkų pasiūlymų naudotis jų platformomis. Labai svarbu savęs neišbarstyti. Geriau viena, dvi, bet maksimaliai informatyvios“, – pasakoja verslininkė.

Visada verta bandyti, visada

Ketinantiems prekiauti savo gaminiais interneto parduotuvėse L. Kniūkštienė sako, kad visoms internetinėms platformoms reikia nemažai laiko, supratimo, pajautimo, kur verta, o kur nepasiseks. „Visada verta bandyti, visada, – skatina ji. – Ir svarbu nesustoti. Tai nereiškia, kad visada pasiseks, bet kaip sužinosi rezultatą, jeigu sustosi pusiaukelėje?“ – retoriškai klausia moteris.