Kiekvienas esame kitoks, taigi nėra ko stebėtis, kad istorijos, kurias rašome keliaudami per gyvenimą, – tokios skirtingos: vienos ryškios ir labai spalvingos, kitos miglotos ir fragmentiškos. Vilnietės Miglės Liucijos Kazėnaitės (24 m.) kuriamos lėlytės-talismanai yra tokios pat, kaip mes: vienintelės ir unikalios, turinčios savą istoriją ir, svarbiausia, norinčios draugauti. Šiandien lankausi jų namuose – „Liuci Mi Art’ccessories“.

Dovanos paieškos

„Artėjo draugės gimimo diena, norėjau padaryti dovaną“, – šypsosi M. L. Kazėnaitė, paklausta apie idėjos gaminti papuošalus gimimą. Mergina prisimena žinojusi, kad draugė žavisi interjero lėlėmis.

„Net neįsivaizdavau, kaip jos daromos. Ir nors buvau visiška savamokslė, supratau, kad kurdama didelę lėlę turėsiu sunkumų tvirtindama galvą, kuri neišmanant technikos paprasčiausiai nesilaikys. Taigi sukūriau mažą lėlytę. Ji buvo tokia smulkutė, kad interjerui puošti tiesiog netiko. Tada ir atėjo mintis – tegul bus sagė“, – pasakoja kūrėja ir patikina, kad lėlyčių kūrimas jai – ne tik hobis, bet ir aistra.

Savitas pasaulis

„Vertinu rankų darbą ir daiktus, kurių pasaulyje tėra po vieną“, – sako M. L. Kazėnaitė. Vilniaus universitete kultūros antropologijos studijas baigusi mergina teigia, kad pagrindinis jos įkvėpimo šaltinis – mada. „Mane žavi mados dinamiškumas, socialumas“, – paaiškina.

„Darydama lėlytę aplink ją įsivaizduoju burbuliuką. Jame – visas jos pasaulis. Įsivaizduoju, koks ten oras, kokia aplinka. Kiekviena mano kurta lėlytė turi savo gyvenimo istoriją“, – kūrybinio proceso subtilybėmis dalijasi mergina.

Pašnekovė tikina prisimenanti kiekvieno savo kurtos lėlytės istoriją. „Pakalbėkime apie Motiejuką“, – siūlau peržvelgusi M. L. Kazėnaitės kūrinių nuotraukas.

„Jis kilęs iš Anglijos, gyveno ten laikais, kai veikė džentelmenų klubai. Šiuose klubuose buvo žaidžiama šachmatais arba kortomis, – pasakoja mergina. – Motiejukas – snobas, tačiau gerąją šio žodžio prasme. Jis mėgsta „Earl Grey“ arbatą. Kai gimė mano vaizduotėje, Motiejukas ruošėsi į klubą ir gėrė pirmą vėliau pamėgtos arbatos puodelį.“

„O Spragtukė? Ką veikia ji?“ – klausiu. „Tai brandesnio amžiaus lėlytė. Ji gyvena viena, bet vienatvė jai patinka. Spragtukė nemėgsta gamtos, bet labai mėgsta knygas. Ji – prabangaus buto savininkė, jai patinka gražūs daiktai. Jos burbuliukas – patalpa. Tai neįprasta, nes didžioji dalis mano lėlių yra gamtinės“, – segtuko istoriją pašnekovė išdėsto nė neatsikvėpusi.

Žiūrinėjant kūrėjos darbus į akis krinta ne tik įvairiausios jų gamybai panaudotos medžiagos, bet ir neįprasti lėlytėms duoti vardai. „Aš pasaulį matau kitaip – esu sinestetikė, – sako M. L. Kazėnaitė. – Kiekviena raidė, kiekvienas garsas, kiekvienas skonis man turi spalvą. Su vardais lygiai taip pat. Sukūrusi raudonai mėlyną lėlytę ieškau tokio pat vardo.“

Puoštis nemėgsta

„Kurdama į kiekvieną lėlytę įdedu daug širdies, – sako M. L. Kazėnaitė ir priduria, kad skirtis su savo kūriniais nėra lengva: – Kita vertus, atiduoti lėlytę yra didelis džiaugsmas: ne tik dėl to, kad jos džiugina aplinkinius, joms iškeliavus atsilaisvina mano darbo stalas.“

„Namuose neturiu nė vienos lėlytės. Vis noriu pasilikti, tačiau puikiai suprantu, kad jos nenešiosiu. Tikiu, tai būtų puiki reklama, tačiau esu monochrominis žmogus – mėgstu vaikščioti be trukdžių, – nusijuokia kūrėja. – Keista kurti papuošalus ir tuo pat metu nejausti jiems jokios aistros.“

Gimsta tik kartą

„Daviau sau pažadą: vos pradėsiu kartotis, nutrauksiu savo veiklą. Būna situacijų, kai moterys, įsigijusios mano kurtas sages, prašo dar vienos analogiškos lėlytės savo vaikui. Galiu tik atsiprašyti, bet kurti tokio pat papuošalo negaliu, – sako mergina. – Visų pirma neįdomu. Antra, tai tam tikra išdavystė, klonavimas ir savo principų pamynimas.“

„Kai gaunu užsakymą sukurti lėlytę konkrečiam žmogui, niekada neprašau pasakyti jo akių, plaukų spalvos, neprašau siųsti nuotraukų. Prašau pasakyti, ką žmogus mėgsta, o tada bandau užčiuopti jo aurą, – mergina tikina, kad muziką mėgstantis žmogus, nebūtinai gaus lėlytę muzikantę. – Esu linkusi žvelgti giliau. Mano kuriamos lėlytės nėra vien papuošalas, tai talismanai, tarnaujantys tik vienam žmogui.“

„Liuci Mi Art'ccessories“.