Sveikas gyvenimo būdas atlieka vis didesnį vaidmenį šiuolaikinių didmiesčio gyventojų kasdienybėje. Visavertė mityba ir fizinis aktyvumas ne tik užtikrina gerą savijautą, bet ir padeda efektyviai kovoti su XXI a. žmones kamuojančiomis negandomis – nuolatiniu stresu, širdies ligomis ir nutukimu.

Sveiko miesto projekto idėja pirmą kartą buvo apsvarstyta 1984 metais Toronto konferencijoje diskutuojant apie miestų vaidmenį naujosios visuomenės sveikatos judėjime. Galutinai suformuota koncepcija buvo pristatyta 1986-aisiais Lisabonos konferencijoje.

Tais pačiais metais buvo išrinkta vienuolika miestų, kurie turėjo pademonstruoti, kad naujas požiūris į visuomenės sveikatą, pagrįstas sveiko miesto principais, gali būti pritaikomas praktiškai. Šiuo metu suskaičiuojama daugiau nei tūkstantis vietinių iniciatyvų, paremtų sveiko miesto projekto principais. Lietuvoje pasauliniam sveikų miestų tinklui priklauso Kaunas, Vilnius, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė, taip pat Trakų, Ukmergės, Kretingos ir Pakruojo rajonai.

Vilniaus miesto savivaldybė skiria didelį dėmesį miesto gyventojų sveikatingumui gerinti. Geriausias pavyzdys – modernios sporto vadybos ir renginių organizavimo įstaigos „Sveikas miestas“ atsiradimas. Šiais metais ji organizavo daug sporto ir sveikatinimo renginių, be to, prisidėjo prie 16-os didžiųjų miestų sporto renginių.

Nauja įstaiga pakeitė iki šiol Vilniuje veikusį Sveiko miesto biurą. Stipri, energinga, jaunatviško entuziazmo nestokojanti „Sveiko miesto“ komanda užsiima didžiausių Vilniaus miesto sporto švenčių, reikšmingiausių sporto festivalių, maratonų, velomaratonų organizavimu ir koordinavimu, atlieka visuomenės užimtumo funkcijas, įgyvendina sveikatinimo projektus.

„Sporto niekada nebūna per daug“, – teigia vilnietis Mantas Paulauskas, vadovaujantis prieš metus įkurtai įstaigai. 36-erių vyras ne iš nuogirdų žino, kokią naudą žmogaus kasdieniam gyvenimui teikia sportas. Aktyvaus laisvalaikio šalininkas, maždaug dešimt metų skyręs kovos menams ir ekstremaliam sportui, mėgina atkreipti vilniečių dėmesį į sveiko kūno svarbą.

M. Paulausko teigimu, besidominčių sveika gyvensena, nuolat sportuojančių sostinės gyventojų netrūksta. „Vilniečiai yra tikrai sportiški žmonės“, – teigia VšĮ „Sveikas miestas“ direktorius. Tai, pasak M. Paulausko, geriausiai liudija nuolat didėjantis sporto renginių, vykstančių sostinėje, dalyvių skaičius.

„Reikia gerų, patrauklių idėjų ir, tikiu, dauguma vilniečių tikrai užsikabina. Mūsų senjorai aktyviai lanko taiči mankštas, šiaurietiško vaikščiojimo pamokas. Didelis būrys jaunų žmonių, kurie nori susieti gyvenimą su didžiuoju sportu, lanko sporto būrelius ar sporto mokyklas. Ir masiniai miesto sporto renginiai įgauna pagreitį – šiemet Velomaratone dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius – per 7 tūkstančius“, – pabrėžia sostinės metas Artūras Zuokas.

Kūrybinių sumanymų nestokojančios organizacijos dėmesio centre – ne tik vaikai, jaunimas ir senjorai. „Sveiko miesto“ darbuotojai neriasi iš kailio, kad į visuomenę kuo paprasčiau integruotųsi negalią turintys žmonės.

„Stengiamės sudaryti sąlygas neįgaliesiems aktyviau dalyvauti mūsų plėtojamoje veikloje ir džiaugiamės, kad jų daugėja renginiuose, prie kurių prisidedame“, – sako VšĮ „Sveikas miestas“ direktorius.

Vien per pirmus gyvavimo metus VšĮ „Sveikas miestas“ sėkmingai įgyvendino septynis sveikatingumo projektus, prisidėjo prie didžiųjų sostinės masinių sporto renginių, tokių kaip tarptautinis „Nike“ bėgimo maratonas „Aš bėgu“, „Vilnius Challenge“, Lietuvos dviračių maratonų taurės Vilniaus etapas, organizavimo, surengė Vilniaus paplūdimio sporto šaku šventę, Vilniaus sporto mugę, masines jogos mankštas-seminarus su šimtamečiu jogu iš Indijos.

„Vilniaus miesto savivaldybė kiek išgalėdama stengiasi, kad sveikatingumą propaguojančių renginių sostinėje ne tik ne mažėtų, bet ir kad jie būtų vis geresni. Miesto valdžios atstovai puikiai supranta, kad aukšta renginių kokybė pritraukia rėmėjų, generuoja įplaukas į miesto biudžetą. Tad bendromis jėgomis stengiamės judėti į priekį“, – pabrėžia viešosios įstaigos vadovas.

Jam pritariančio A. Zuoko nuomone, miestas, sporto ir sveikatos institucijos bei renginių organizatoriai turi dirbti išvien, kartu kelti sporto renginių lygį, ugdyti jų dalyvių kultūrą. „Jeigu visos sporto institucijos į mieste organizuojamus masinius sporto renginius žiūrėtų rimčiau ir jiems būtų skiriamos gerokai didesnės lėšos, tai ir dalyvių skaičius augtų, ir rėmėjų pavyktų pritraukti daugiau, o miesto paslaugų sferai būtų gerokai didesnė nauda“, – įsitikinęs Vilniaus miesto meras A. Zuokas.

Vis dėlto ir sostinės meras, ir VšĮ „Sveikas miestas“ direktorius pripažįsta, kad vien renginių neužtenka. Būtina skirti didelį dėmesį šviečiamajam darbui.

M. Paulauskas džiaugiasi, kad jo vadovaujamos institucijos veikla jau duoda apčiuopiamų rezultatų. Vilniečiai vis aktyviau dalyvauja nemokamuose renginiuose ir užsiėmimuose. Siekiant išjudinti miestiečius atsirado projektas „Nuo sofos“, kassavaitiniais pasiūlymais viliojantis lankyti nemokamus būrelius ir užsiėmimus sporto klubuose.

M. Paulausko siekis – stiprinti kūno kultūrą bei sportą propaguojančius renginius ir jais konkuruoti su užsienio šalimis. „Mes turime potencialo ateityje konkuruoti su Ryga ir Talinu“, – įsitikinęs VšĮ „Sveikas miestas“ vadovas.

Nors kone kasdien tenka susidurti su problemomis, M. Paulauskas optimistiškai žvelgia į ateitį: „Be galo smagu, kad Vilniaus miesto savivaldybė ryžosi įkurti šią įstaigą. Europos šalių praktika rodo, kad panašių institucijų veikla yra vaisinga. Tikimės, kad kartu su sostinės valdžia mums pavyks pasiekti, kad Vilnius būtų ne tik gražus, bet ir sveikas miestas.“

„Tikiu, kad kitais metais „Sveikas miestas“ organizuos ir prisidės prie dar daugiau sporto renginių bei sveikatingumo projektų sostinės gyventojams, o ši veikla bus geras pavyzdys kitiems miestams“, – pabrėžia Vilniaus meras A. Zuokas.