„Kregždutės“ – Sandra Sperauskienė (29 m.) ir didysis jos įkvėpėjas – trimetis sūnus, kurį augindama ir apsisprendė – vien mamos rūpesčių negana. Kad dienos nebūtų tik baltos, juodos ir pilkos, moteris pradėjo modeliuoti ir siūti sau sukneles. Pelniusi draugių pagyrimus, po kurio laiko jų buvo paskatinta imtis ir savarankiškos veiklos.

Prieš verslo idėją – tiesiog idėja

Pašnekovė tikina, kad specialiai verslo idėjos nekūrė. „Idėja gimė visai paprastai, net neįsivaizduojant, kad tai verslo idėja. Tiesiog auginant sūnų vis norėjosi laiko sau. Kaip vienos mamos užmigus mažiesiems skaito knygas, kitos mezga, taip aš kūriau savo kolekcijas. Kūriau jas sau.“ Modeliuodama sukneles S. Sperauskienė norėjo, kad jos tiktų jaunos mamos gyvenimo būdui – būtų patogios, praktiškos, turėtų kišenes, gobtuvus. Parodžiusi savo draugėms, ką veikia, kol vaikas miega, ji sako visiškai netikėtai išgirdusi klausimą: „O kodėl nepasisiuvi sau?“ Tuomet ir susimąsčiusi, iš tikrųjų kodėl ne. Liko tik vieną po kitos suknutes iš popieriaus perkelti į gyvenimą.

 

„Jei tik turite svajonę, jos jokiu būdu nepaleiskite, stenkitės dėl jos, nes norams ir svajonėms lemta išsipildyti“

S. Sperauskienė

 

Dienas planuoja valandų tikslumu

Po vadybos bakalauro Vilniaus universitete ir rinkodaros magistro studijų Vilniaus universiteto Kauno filiale jurbarkietė S. Sperauskienė apsistojo Kaune ir dirbo reklamos agentūroje. Dabar ji, be mamos rūpesčių, yra panirusi į savo naująją veiklą ir sako, kad būna dienų, kai su naująja veikla susijusius susitikimus planuoja kas pusvalandį. Kol kas sukasi viena: modeliuoja, gamina lekalus, ieško audinių, pateikia užsakymus dviem nuolatinėms siuvėjoms, o pagausėjus darbų – dar ir siuvyklėlei Kaune. Moteris sako, kad sunkiausia buvo pradžioje, kol siuvykla veikė Vilniuje ir darbus teko koordinuoti Kaune ir sostinėje. Logistikos rūpesčiai išsisprendė, kai siuvėjas susirado ten, kur ir gyvena. Dabar iškylantys reikalai yra įveikiami ir kasdieniai: laiku gauti audinius, pateikti užsakymus ir pristatyti gaminius.

Suknelės kol kas parduodamos tiesiogiai bei keliuose butikuose Kaune, Klaipėdoje ir Kretingoje. S. Sperauskienė sakosi labai atsakingai žiūrinti į savo gaminius ir, prieš išleisdama juos į dienos šviesą, pati kiekvieną modelį išbando: dėvi, skalbia, lygina, įsitikina audinio patvarumu, gaminio patogumu ir tik tuomet užsako didesnį kiekį.

Kaina, už kurią pirktų pati

Viena suknelė, apskaičiavus audinio, darbų, pristatymo išlaidas ir uždėjus nedidelį antkainį, kainuoja 60 eurų. Vien naujo modelio suknelės lekalas atsieina 150 eurų. „Parduotuvėje, prisidėjus papildomoms išlaidoms, suknelės tikriausiai kainuotų dar daugiau. Neturėjau tikslo užkelti kainą, skaičiavau tokią, kurią pati sutikčiau mokėti“, – tikina kūrybinga moteris.

Kiek suknelių nuperkama per mėnesį, pašnekovė negalėtų tiksliai pasakyti. „Skaičius nuolatos kinta. Būna, kad per savaitę nuperka 10–15, o būna, kad 20 per vieną dieną. Taip nutiko tuomet, kai internete paskelbėme 20 proc. nuolaidą“, – didžiausio dėmesio sulaukusią akciją prisimena S. Sperauskienė.

„Visas savo kolekcijas stengiuosi pristatyti nestandartiškai – per įvairius renginukus. Mūsų pavasario–vasaros naujiena – suknutės iš lino jau turi savo temą „Lino ir uogų istorija“. Jau turime avietinę „Linę“, mėlynių „Kamilą“, vyšninę „Austę“, juodųjų serbentų „Liepą“… Visos suknutės turi savo vardus“, – pasakoja ji. Iš viso šiuo metu sukurta per 30 suknelių modelių iš trikotažo ir lino.

Idėja atsipirko

S. Sperauskienė tikina, kad jai šios veiklos svarbiausias tikslas buvo pabėgimas nuo kasdienybės ir tai visiškai išsipildė. Idėjai įgyvendinti skirtas brangus laikas ir geros emocijos davė pageidaujamą grąžą, o finansinių reikalų moteris nepabrėžia. Atskleidžia tik tiek, kad pačiai pradžiai išleido maždaug 1,5 tūkst. eurų: audiniams, siuvėjų paslaugoms ir kitiems einamiesiems reikalams. Tiek tikrai neužteko, kaskart reikia investuoti dar. Norisi naujų audinių, mintyse planai jau rudenį pristatyti vaikiškų drabužių kolekciją berniukams, taip pat patogių laisvalaikio rankinių. Taigi tai, ką uždirba, skiria naujoms idėjoms įgyvendinti ir sustoti neketina.

„Kodėl „Kregždutės“? Kregždžiuku vadinu savo idėjos palaikytoją – šeimą – vyrą ir trimetį sūnų Taurių. Juk jo dėka ir panorau išskleisti sparnus, augti kartu su juo. „Kregždutės“ – tai mano žirklės, kuriomis galiu atsikirpti gabalėlį dangaus“, – šiltos romantikos nestokoja pašnekovė.

Sunkiausia išlaikyti pusiausvyrą

„Darbo labai daug, rasti laiko visiems ir viskam, gebėti jį tinkamai paskirstyti nėra lengva“, –prisipažįsta S. Sperauskienė. Kol kas jai tai sekasi. Vyro parama taip pat apčiuopiama – jis sukūrė ir prižiūri „Facebook“ paskyrą, šiuo metu kuria būsimą e. parduotuvę.

S. Sperauskienė ir kitiems norėtų palinkėti: „Jei tik turite svajonę, jos jokiu būdu nepaleiskite, stenkitės dėl jos, nes norams ir svajonėms lemta išsipildyti! Nėra geresnio laiko kaip dabar daryti tai, kas patinka, kas teikia daug džiaugsmo. Darykite iš širdies ir likite paprasti su nepaprastais kūriniais.“