Vilnietė Lina Žičkienė (40) įsitikinusi, kad kiekvienas turi daryti tai, ką išmano geriausiai. Pasak jos, juvelyras ar bet kuris kitas menininkas neprivalo būti ir geras fotografas, socialinių tinklų specialistas, pardavėjas ar svetainės administratorius. Remdamasi šia idėja, ji ir įkūrė platformą „Miutto“. Joje pristatomi Lietuvos ir užsienio juvelyrų kūriniai, kuriuos paprastai ir patogiai galima įsigyti internetu arba prieš porą metų sostinės senamiestyje atidarytame salone.

Daug darbų iki tikrojo pašaukimo

L. Žičkienė sako ne iš karto radusi savo trokštamą studijų ir veiklos kryptį. „Domino daug įvairių sričių, neturėjau tikslios krypties ar karjeros ambicijų. Iš karto po mokyklos metus studijavau veterinariją kolegijoje, bet supratau, kad pašaukimo neturiu, kai pradėjau alpti per praktiką. Paskui sekė reklamos ir komunikacijos studijos Kauno kolegijoje, viešųjų ryšių ir komunikacijos studijos Talino Konkordijos universitete, kūrybinių verslų vadybos magistras Voriko universitete Anglijoje, – pasakoja pašnekovė, dar paauglystėje išbandžiusi ir įvairiausių papildomų darbų: vasaromis talkindavo tėčiui mokslinio instituto pakavimo skyriuje, instituto valgykloje plovė indus, nes toks buvo tėvų paskatinimas – kuo anksčiau supažindinti su darbu ir pajusti, kaip uždirbami pinigai. Vėliau vasaromis dirbdavo padavėja kavinėse, Taline vertė ir titravo filmus, dirbo daug įvairių darbų.

Pažintis su deimantais

Gyvendama Londone, L. Žičkienė dirbo įmonės, kuri internetu prekiavo deimantais ir prabangia juvelyrika, rinkodaros vadove. Grįžusi į Lietuvą savo žinias ir patirtį sumanė pritaikyti mūsų šalies autorinės juvelyrikos srityje. „Buvau pastebėjusi, kaip sudėtinga internetu patogiai komunikuoti su juvelyrais, derinti užsakymus ir detales, – sako platformos „Miutto“ įkūrėja, sumaniusi palengvinti menininkams gyvenimą ir prižiūrėti sritį, kuriai reikia daug išmanymo ir patirties. – Prisiimame visą administracinę, bendravimo su klientais, reklamos ir populiarinimo dalį sau, taip juvelyrams palikdami kuo daugiau laiko ir energijos kūrybai.“

Vienai teko imtis visko

 

„Tai yra didžiulis pranašumas, kad pirkėjai gali apžiūrėti dirbinius ir internetu, ir tiesiogiai – fizinės prekybos vietos buvimas prideda patikimumo.“

L. Žičkienė.

 

Nors „Miutto“ savininkė pasisako už savo sritį išmanančius specialistus, pačiai, pradėjus įgyvendinti juvelyrikos platformos idėją, teko imtis įvairiausių darbų. „Kai prieš kelerius metus, augindama vaikus, pradėjau bandyti idėją, t. y. sukūriau svetainę ir pradėjau megzti kontaktus su juvelyrais, versle buvau naujokė, nes dirbdama didelėje įmonėje buvau apsupta komandos ir rūpinausi daugiausia tik savo sritimi, o dabar reikėjo vienai imtis visko: apskaitos, reklamos, administravimo, bendravimo su klientais, IT ir t. t., – apie verslo pradžioje kilusius iššūkius pasakoja pašnekovė, pamažu pradėjusi dalyvauti įvairiose mugėse, dizaino renginiuose, o prieš porą metų nusprendusi įregistruoti savo verslą ir kartu su partnerėmis atidariusi saloną „The Place“ Vilniaus senamiestyje. – Tai yra didžiulis pranašumas, kad pirkėjai gali apžiūrėti dirbinius ir internetu, ir tiesiogiai – fizinės prekybos vietos buvimas prideda patikimumo.“

Pirkti internetu dar reikia pratintis

Juvelyrikos versle dirbanti moteris prisimena, kad jos veiklos pradžią lydėjo kritiški vertinimai ir nuostaba – kaip papuošalus galima pirkti internetu? „Mano patirtis rodė, kad daug prabangesnė juvelyrika yra sėkmingai parduodama internetu Vakaruose, tik, žinoma, ten žmonės labiau įpratę ir seniau taip apsipirkinėja. Manau, būtina tinkamai aprašyti, turėti geras nuotraukas, suteikti galimybę grąžinti, jei žmogui papuošalas visgi netiktų. Kad pirkėjas pradėtų pasitikėti, reikia nemažai įdirbio, bet dabar jau džiaugiamės grįžtančiais klientais ir augančiu pirkėjų skaičiumi, – drąsaus sprendimo šiandien nesigaili L. Žičkienė, kuriai kasdienis darbas teikia pasitenkinimą. – Kas gi nenorėtų nuolatos suktis gražiausių papuošalų apsuptyje bendrauti su kūrėjais, prisiliesti prie magiško juvelyrikos pasaulio? Esu dėkinga visiems kūrėjams, kurie manimi patikėjo ir palaikė nuo pat pradžių, kad mokė mane, dalijosi žiniomis ir, svarbiausia, patikėjo savo kūrybą mums, kad surastume jų papuošalus vertinančius šeimininkus.“

Rinkoje buvo pirmieji

Juvelyrikos platformos savininkės pasirinktas pavadinimas „Miutto“ (angl. mute) simbolizuoja santūrią ir tyliai iškalbingą autorinę kūrybą. Ją populiarinanti platforma mūsų šalies rinkoje prieš penkerius metus buvo pirmoji. „Pirmieji pradėjome internetu komerciškai prekiauti brangia menine juvelyrika. Pradžioje buvo sunku net įtikinti autorius, kad leistų viešinti nuotraukas, bet ilgainiui atsirado pasitikėjimas, pamatė, kad žiūriu į viską rimtai, esu atsakinga. Klientai taip pat įsitikino, kad čia visada gaus išsamią konsultaciją, padarysime daugiau, nei priklausytų, lanksčiai prisitaikysime prie jų poreikių: ar tai būtų pristatymas, ar papuošalo korekcija, ar individualus užsakymas“, – apie paslaugos išskirtinumą pasakoja L. Žičkienė.

Sunkumų yra

„Miutto“ projekto autorė pabrėžia, kad dirbant su juvelyrika sunkumų ir specifikos, kaip visuose versluose, yra nemažai: „Prabavimo rūmų reikalavimai yra tikrai griežti ir, jei nori dirbti sąžiningai, dažnai reikia labai pasistengti. Konkurentų dabar turime, bet aš į juos labiau žiūriu kaip į kolegas. Juk mes tokie maži, nišiniai, tad man priimtinesnis bendradarbiavimo kelias“.

Ne sykį teko patirti ir klaidų, sunkių momentų. „Man užtruko suprasti, kad vienas lauke ne karys, vienai daryti viską buvo pasidarę tikrai sunku, nebespėdavau atlikti darbų, daug kam trūko gilesnės kompetencijos, buvo sunku derinti darbą su šeima. Dabar esame „Miutto“ dviese – prieš metus prisijungė mano nuostabi kolegė Viktorija. Su ja efektyviai pasidalijome darbus ir dabar turiu daugiau laiko skirti verslo augimui, asortimento formavimui, analizei. Turime nepriklausomą komandą, kuri rūpinasi socialiniais tinklais, buhalteriją, todėl tikiu, kad einame tinkama linkme“, – džiaugiasi vietoje nestovinti verslininkė.

Peržengti pomėgio ribas

Iš laiko perspektyvos žvelgianti L. Žičkienė pripažįsta, kad pirmieji keleri verslo bandymo metai, ko gero, buvo imlesni asmeniniam laikui nei finansams, nes idėjos virtimas kūnu vyko šeimos ir vaikų laiko sąskaita. Projektas pavyko moteriai apsisprendus, kad visgi bandymai peržengė pomėgio ribas ir potencialiai gali išaugti į verslą, tad paėmė paskolą, kuri, tikisi, pagal planą turėtų atsipirkti po trejų metų.

Siekiantiesiems kurti savo verslą, „Miutto“ projekto autorė pataria nesitikėti greito rezultato, linki kantrybės ir sugebėti iš savęs pasijuokti, kai nesiseks.